Antano Baranausko kalbinės nuostatos

LTStraipsnyje aptariamas A. Baranausko požiūris į to meto Lietuvos kalbų funkcijas, nagrinėjami tarmių tekstus rinkusių Kauno kunigų seminarijos klierikų vardai ir pavardės, A. Baranausko surinkti tarmių tekstai ir jų duomenys apie šiaurės panevėžiškius (vad. rytiečius antruosius ir gretimas parapijas). A. Baranauskas neoficialiai labai palaikė 1863 m. sukilimą ir viešai priešinosi Lietuvos rusinimui, lietuvių abėcėlės keitimui. Poetas vis labiau ėmė jaustis pirmiau kunigas, po to – lietuvis. A. Baranausko tėvas dėl stiprėjusios polonizacijos iš Barono dokumentuose tapo Baranowski. Mažiausiai 42 A. Baranausko klierikų pavardės (30,7 proc.) oficialiai rašytos nelietuviškai. Prie tekstų beveik trečdalis klierikų (27 proc.) savo vardus parašė tarmiškai. 1867–1884 m. A. Baranauskas profesoriavo Kauno kunigų seminarijoje. Tada iš klierikų surinko jų šnektų tekstų, stengdamasis apimti daugelį Kauno vyskupijos parapijų, ir siuntė vokiečių kalbininkui Hugo Vėberiui. Tuos tekstus 1920–1922 m. išspausdino kitas Vokietijos kalbininkas Francas Špechtas, knygą pavadindamas Lietuvių kalbos tarmės, surinktos A. Baranausko. Leidinyje šiaurės panevėžiškių tekstai pateikti iš 12 parapijų: Rozalimo, Pašvitinio, Vaškų (buv. Konstantinavo), Klovainių, Pakruojo, Šeduvos, Linkavos, Kriukų, Joniškėlio, Pasvalio, Pušaloto ir Pumpėnų. Tuos tekstus užrašė 23 seminarijos auklėtiniai. Dviejų pakraštinių parapijų (Kriukų ir Pašvitinio) tekstai pateikti ir „pirmųjų rytiečių“, t. y. šiauliškių, tarmės dalyje. Per šias parapijas eina panevėžiškių ir šiauliškių tarmių riba (gaila, kad A. Baranausko tekstyne nenurodytos tikslesnės užrašymo vietos – kaimai). Tekstai rodo, kad šiaurės Lietuvos viduryje per 130 metų keitėsi tarmė: nyko archaizmai, skoliniai, nekirčiuotų galūnių liekanos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Kalbinės nuostatos; Kalbos funkcija; Lietuvių abėcėlė; Lietuvių tarmės; Antanas Baranauskas; Language function; Linguistic attitudes; Linguistics attitudes; Lithuanian alphabet; Lithuanian dialects.

ENThe article describes Antanas Baranauskas’ attitude to the Lithuanian language functions of that time, gives the names of Kaunas seminary seminarians who gathered the dialects texts and gathered by Baranauskas dialect texts and their data about the north Panevėžiškiai. Baranauskas unofficially supported the uprising of 1863 and publicly opposed Russianization of Lithuania and conversion of Lithuanian alphabet. The poet began to feel more the priest than a Lithuanian. During the period of 1867–1884 Baranauskas was a professor at the Kaunas seminary. Here he gathered the texts of seminarians’ dialects, trying to cover a number of parishes in the Diocese of Kaunas and sent them to German linguist Hugo Veber. Those texts in 1920–1922 were published by another German linguist Franz Specht. The book was called “Lithuanian Dialects collected by Baranauskas”. [From the publication]