Kiaulė baltų pasaulėjautoje : nuo aukos dievams iki apeiginio valgio

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kiaulė baltų pasaulėjautoje: nuo aukos dievams iki apeiginio valgio
Alternative Title:
Baltic attitude towards the pig: from a sacrifice to the gods to a ritual meal
In the Journal:
Gimtasai kraštas. 2016, t. 11, p. 5-12
Summary / Abstract:

LTAnkstesniuose straipsniuose jau išsamiai aptarti aukojimo ritualai, kuriuose dievui, dievams, mirusiems protėviams paskiriamas ožys (ožiukas, ožka) arba jautis (veršiukas, karvė)1, kai pasirenkamas ypatingas aukos perdavimo dievams būdas2. XIII–XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose fiksuotos medžiagos analizė parodė, kad aukojimo apeigų, kuriose dievui / dievams / mirusiems protėviams paskiriamas jautis (karvė, veršis) arba ožys (ožka, ožiukas), parametrai (adresatas, aukojimo tikslai, aukojimo būdai) įvairuoja, tad darytina prielaida, jog vien aukos turinys nėra svarbiausias dalykas, aukos turinys (šiuo atveju gyvulys) nėra susietas tik su kuria nors viena dievybe, ir atvirkščiai – vienai (konkrečiai) dievybei gali būti aukojami įvairūs gyvuliai. Kiaulė daugumos tyrinėtojų siejama su žemės dievybėmis, žemės derlumu. Tokia tradicija greičiausiai susiklostė žiūrint į baltiškų aukojimų, apeigų ryšį su klasikinės Graikijos religija, kur kiaulė glaudžiai susijusi su deive Demetra ir jai skirta švente – tesmoforijomis. Lietuviams priskiriamuose rašytiniuose šaltiniuose (Jonas Lasickis, XVI a. pabaiga) minimos net trys kiaules globojusios dievybės: Krukis (Krukis), Kremata (Kremata) ir Priparšis (Priparscis). Iki šiol sistemingai netirta, kam, kokiu tikslu ir kaip lietuviai bei prūsai kiaulę aukojo, kokios tokio aukojimo refleksijos išliko XIX–XX a. papročiuose, tikėjimuose, tautosakoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apeigos; Aukojimas; Dievai; Kiaulė; Papročiai; Tautosaka; Šernas; Boar; Customs; Folklore; Gods; Pig; Rituals; Sacrifice.

ENIn previous articles I have described in detail the sacrificial rites, in which a he-goat (kid, she-goat) or a bull (calf, cow) are sacrificed to God, the gods or the dead ancestors when a special way of sacrifice to them is chosen. The analysis of the written sources of the 13th–17th century showed that the parameters (addressee, sacrificial targets and sacrifice techniques) of the sacrificial rites, during which a bull (cow, calf) or he-goat (she-goat, kid) were sacrificed to God / gods / dead ancestors, varied so it may be assumed that the sacrifice is not the most important thing, the sacrifice (in this case an animal) is not connected exclusively to any one deity, and vice versa, various animals may be sacrificed to one deity. The pig by majority of researchers is associated with the earth deities and land fertility. This tradition probably arose speaking about the connection between the Baltic sacrifices and ceremonial rites, and ancient Greek religion, where the pig was closely connected with the goddess Demeter and her festival Thesmophoria. In the written sources attributed to Lithuania (Jan Łasicki, the end of the 16th century) are mentioned even three deities connected with the pigs: Krukis (Krukis), Kremata (Kremata) and Priparšis (Priparscis). Up to now, it has not been studied systematically to whom, for what purpose and how the Lithuanians and Prussians sacrificed pigs and what the sacrificial reflections remained in the 19th and 20th-century customs, beliefs and folklore. [From the publication]

ISSN:
2029-0101
Related Publications:
Mato Pretorijaus užfiksuotos mitologinės medžiagos apie šventes verifikacija: sėja / Žydrūnas Vičinskas. Res humanitariae. 2018, t. 24, p. 233-269.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/66452
Updated:
2018-12-17 14:12:12
Metrics:
Views: 28    Downloads: 7
Export: