Sovietmečio visuomeninių pastatų architektūra Lietuvoje: stilistinė raida ir sociokultūriniai kontekstai : disertacija

LTDisertacijoje pristatomos stilistinės ir meninės sovietmečio architektūros vertės bei analizuojamos sociokultūrinės prielaidos šioms formoms atsirasti. Paveldo vertės požiūriu darbe išskirti trys raidos etapai: pokario metų „socialistinis realizmas“, kuris įdomus kaip XX a. totalitariniams režimams būdinga tiesioginių politikos ir architektūros sąsajų iliustracija; industrinė modernizacija, kurios objektai kaip originali architektūros istorijos dalis traktuotini tik ankstyvuoju laikotarpiu (~1959-1969); paskutiniųjų sovietmečio dešimtmečių meninių sprendimų įvairovė, kuomet atsisakyta perdėm politizuotos, vienakryptės architektūrinės pasaulėžiūros. Originaliausi kiekvienos krypties sprendimai sudaro tik nedidelę statybų dalį. Būtent šie objektai turėtų būti saugomi, kaip atspindintys svarbiausią architektūros kultūros aspektą – minties raidą. Teorinėje disertacijos dalyje plėtota prielaida, kad ryškiausias sociokultūrinis imperatyvas – politinė ideologija - atsiskleidžia kaip dominuojančios galios grupės kuriama strategija. Šis architektūrinės erdvės kūrimo bruožas pasireiškia tiek tiesiogiai – kaip paminklinės erdvės (memorialiniai paminklai, memorialinės aikštės ir pan.), tiek netiesiogiai – kaip socialinės gerovės vietų kūrimas. Pirmuoju atveju objektai miesto struktūroje „kalba“ kaip atvirai tekstualūs simboliniai erdvės akcentai, o socialinės gerovės paieškos siejasi ne tik su architektūra, bet ir su jos refleksija (pvz., Lazdynų, Žirmūnų gyvenamųjų rajonų populiarinimas ir pan.). Šie procesai byloja apie sudėtingą XX a. II pusės architektūrinio paveldo semantiką. [Iš leidinio]

ENThe dissertation presents stylistic and aesthetic values of Soviet-period architecture and analyzes socio-cultural pre-conditions underlying the emergence of these forms. From the perspective of heritage value, the work distinguishes three stages of evolution: “social realism” of post-war years, which is interesting as an illustration of direct links between politics and architecture found in 20th century totalitarian regimes; industrial modernization, whose objects could be interpreted to constitute an original element of architectural history only in its early period (~1959-1969); and a variety of artistic solutions of the last Soviet decades, when architects eschewed overtly politicized, one-dimensional architectural worldview. The most original solutions from all of these movements form only a small share of all constructions. Precisely these objects should be preserved as reflecting the most important emphasis of architectural culture – evolution of thinking. Theoretical part of the dissertation develops assumption that the most prominent socio-cultural imperative – political ideology – manifests itself as a strategy devised by the dominating power group. This feature of creating architectural space is evident both – directly, as monumental space (memorial monuments, memorial squares and so on), and indirectly, – as creation of social well-being sites. In the former case, objects “speak” in urban structure as open, textual, symbolical highlights of the space, while the quest for social well-being is linked to architecture and its reflection. These processes point to complicated semantics of architectural heritage of the second half of the 20th century.

• Architektūra kaip socialinių procesų mikromodelis: Mokslininkų namų Vilniuje studija / Ūla Tornau. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 73, p. 65-89.
• Pokario Vilniaus centro urbanistinės vizijos: "mokslo kvartalo" projektas / Ūla Tornau. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 75, p. 69-88.
• Rekreacinių funkcijų raiškos transformacijos posovietinio miesto viešosiose erdvėse : Vilniaus atvejis / Inga Urbonaitė. Journal of architecture and urbanism. 2013, Vol. 37, no. 3, p. 194-209.
• Stalininis "penkmetis" : Vilniaus viešųjų erdvių įprasminimo darbai 1947-1952 m. / Rasa Antanavičiūtė. Menotyra. 2009, t. 16, Nr. 3/4, p. 150-169.
• The Intended breakaway : the case of recreational architecture in Soviet Lithuania / Jūratė Tutlytė. Meno istorija ir kritika. 2007, 3, p. 111-118.