Wkład Zygmunta Augusta w dzieło unii polsko-litewskiej

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Wkład Zygmunta Augusta w dzieło unii polsko-litewskiej
In the Book:
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje iškeliami istoriografinių požiūrių skirtumai vertinant Žygimanto Augusto vaidmenį ir šio karaliaus reformų reikšmę sudarant Liublino uniją tarp Lenkijos ir Lietuvos. Jei lenkų istoriografija pozityviai vertina karaliaus reformas tiek Karalystėje, tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tai lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių istorikai dėmesį koncentruoja į politinius karinius įvykius iki unijos, unifikacijos principus ir jų pasekmes visuomenėms, gyvenusioms Lietuvos valstybėje. Karaliaus asmenybei jie skiria ne tiek daug dėmesio, o labiau – unijinio seimo genezei ir eigai, o taip pat unijos pasekmėms LDK lietuvių ir baltarusių bei ukrainiečių žemėms. Ypač šių tautų istorikai kritiškai vertina karaliaus 1569 m. sprendimą inkorporuoti į Lenkijos Karalystę Palenkę, Volynę, Braclavo ir Kijevo regionus. Tais atvejais, kai tame kontekste yra vertinamas Žygimantas Augustas, jis lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių istoriografijose parodomas ryžtingai negatyviai. 1569 m. sudaryta Liublino unija vaizduojama kaip karaliaus unifikacijos politikos realizacija, kurioje jis vadovavosi išimtinai Lenkijos Karalystės interesais, o karaliaus rūmai Vilniuje virto LDK elitų polonizacijos židiniu. Tokią nuomonę pareiškusi lietuvių istorikė Jūratė Kiaupienė, straipsnio autorės nuomone, nėra teisi. Straipsnyje pateikiami argumentai, kuriais bandoma argumentuoti, jog Žygimantas Augustas, siekdamas stiprinti ryšius tarp Lenkijos ir Lietuvos, norėjo apsaugoti nuo gręsiančių pavojų abi jungtinės valstybės dalis, tačiau didžiausi pavojai dėl išorinių grėsmių kilo būtent Lietuvai. Žygimantas Augustas suprato, kad po jo mirties, nepalikus palikuonio, LDK gali lengvai tapti rytų kaimyno grobiu. Dėl to jis stengėsi LDK labiau susieti su Lenkija, o strategiškai vadovavosi lietuvių ir rusėnų valstybės interesais.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Baltarusų, lenkų, lietuvių, ukrainiečių istoriografija; Barbora Radvilaitė; Lenkijos karalius Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Martynas Zborovskis; Mikalojus Radvila Rudasis Lietuvos didysis kancleris, Lietuvos didysis etmonas; Mikalojus kristupas Radvila Juodasis Lietuvos didysis maršalka, Lietuvos didysis kancleris; Radvilos (Radziwill; Radvila family); Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Barbara Radziwill; Belarusian, Polish, Lithuanian, Ukrainian historiography; King of Poland and Grand Duke of Lithuania Sigismund II Augustus; Marcin Zborowski; Mikolaj Krzysztof Radziwill Black great Lithuanian marshal, grand chancellor of Lithuania; Mikolaj Radziwill Red grand chancellor of Lithuania, grand Lithuanian hetman; Sigismund Augustus; Union of Lublin; Union of Lublin, 1569.

ISBN:
9788392910701
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/66428
Updated:
2022-01-03 18:55:07
Metrics:
Views: 47
Export: