Язык Литовского Статута 1588 года

LTMonografijoje nagrinėjama 1588 metų Lietuvos Statuto fonetika ir morfologija. Pažymima, kad tyrimo objekto pasirinkimą lėmė ir kodekso išskirtinis žinomumas, jo reikšmė įvairioms tuometinio gyvenimo sritims, taip pat tai, kad jo kalbinės charakteristikos yra itin tipiškos, atspindinčios absoliučią daugumą tuometinės rusų kalbos procesų, tendencijų ir faktų. Ypatingas dėmesys kreipiamas į kalbos polivariantiškumą. Aptariama Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės ir Žečpospolitos rašytinė literatūrinė kalba, 1588 metų Lietuvos Statuto kalbos tyrinėjimo istorija nuo 19 amžiaus. Aptariamos grafinės, fonetinės, morfologinės statuto kalbos ypatybės. Pažymima, kad fonetiniame lygmenyje aiškiai matyti, kaip dalykinė kalba yra maitinama liaudies kalbos. Konstatuojama, kad morfologinis Statuto variantas atrodo griežtai sunormintas, gramatinių inovacijų kiekis nedidelis. Pažymima, kad XVIII ir XIX amžių sandūroje lenkų tyrinėtojai LDK teisinius šaltinius mėgino parodyti kaip provincialios lenkų teisės atributus, o kai kurie tyrinėtojai čia įžvelgė stiprią čekų įtaką. Atskleidžiama, kad tokią priešingų nuomonių įvairovę lemia sudėtinga medžiaga. Autoriaus teigimu, kiekvienas požiūrio taškas daugiau ar mažiau sugeba pagrįsti save, tačiau tik tam tikros teksto dalies atžvilgiu – teigiama, kad tarp rašytinių šaltinių lengvai galima atrasti tokių, kuriuose vyrauja baltarusiška, ukrainiečių, lenkų, lietuvių, čekų medžiaga, tačiau vertinant visumą, pagrįstos atrodo tik baltarusių, ukrainiečių ir baltarusių – ukrainiečių teorijos.Reikšminiai žodžiai: Trečiasis Lietuvos Statutas, 1588; Slavų kanceliarinė kalba; Rusėnų kalba; 16 amžius; The Third Statute of lithuania; Ruthenian language; Chancery Slavonic language; 16th century.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History