Ekonominio saugumo samprata ir politikos principai Lietuvoje

LTStraipsnio tikslas – kritiškai įvertinti ekonominio saugumo sampratas, grindžiamas valstybės kaip svarbiausio analizės vieneto galių naudojimu, jo nagrinėjimo moksle modelius bei užtikrinimo priemones valstybių praktikoje, taip pat aptarti, kokia ekonominio saugumo samprata remiamasi ir turėtų būti remiamasi Lietuvoje. Straipsnio autoriai nekelia tikslo išspręsti seniai socialiniams mokslams žinomą metodologinę pasirinkimo tarp individualistinės ir kolektyvistinės analizės būdų problemą. Šiame darbe apsiribojama daug kuklesniu tikslu – siekiama atskleisti pagrindinius ir teorinėse diskusijose, ir ypač praktinėje politikoje kylančius prieštaravimus tarp šių dviejų analitinių sampratų per ekonominio saugumo problematiką. Šiame darbe pripažįstama, jog holistinė ekonominio saugumo samprata yra plačiai paplitusi ir ja dažniausiai grindžiamos valstybių taikomos politikos priemonės. Tačiau dažnai tokios priemonės sukelia neigiamus padarinius ne tik individams, bet ir ilgalaikiams pačių valstybių tikslams, nes susilpnėja ekonominis saugumas. Jas aptarti yra kitas svarbus šio darbo tikslas, dėl ko analizė, nors ir tampa tarsi normatyvinė, kartu leidžia išplėtoti papildomas įžvalgas aptariamąja tema. Darbe pirmiausia aptariama ekonominio saugumo samprata, skirtingi jos analizės lygmenys bei apimtis. Plačiau analizuojami du skirtingi požiūriai į ekonominį saugumą – holistinis ir individualistinis – ir jų tarpusavio sąsajos. Ypač daug dėmesio skiriama klausimui, kaip šiais dviem skirtingais požiūriais traktuojama grėsmės samprata, aptariamas kolektyvinių ekonominio saugumo priemonių individualus poveikis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politikos principai; Ekonominis saugumas; Grėsmė; Valstybė; Ekonominė gerovė.

ENThe aim of the article is to critically assess the concepts of economic safety based on usage of power of the state as the most important analysis unit, models of such analysis in science as well as assurance measures in state practice; also it discusses the type of economic safety concept, which is used and should be used in Lithuania. The authors of the article do not attempt resolving the long-known social science problem pertaining to choosing between individualistic and collective analysis methods. This article is limited to a smaller aim—revealing the main contradictions that emerge in theory discussions and especially practical politics between these two analytical concepts through economic safety topic. This article acknowledges that the concept of holistic economic safety is widely spread and is most frequently use to reason the political instruments of a state. Although rather frequently such instruments encourage negative outcomes to individuals but also to long-term aims of states as it deteriorates economic safety. Their discussion is yet another important aim of this article, due to which analysis becomes normative but at the same time allows developing additional insights on the discussed topic. The article first of all discusses economic safety concept, different levels of its analysis as well as the scope. Two different points of view toward economic safety—holistic and individualistic—as well as their interrelations are analysed. Special attention is given to the issue on approaching the concept of threat in respect of these two points of view and discussion of individual impact of collective economic safety measures.