Filologija kaip bendrasis ir kaip asmeninis interesas : recenzija

LTRecenzijoje aptariama dvitomė „Lietuvos literatūros antologija“ (sudarytoja Brigita Speičytė), 2016 metais išleista Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Leidinys sugrąžina prie esminių Lietuvos, jos savasties, istorijos, kalbos ir literatūros problemų. Jame atveriama išsami 1795 – 1831 m., šviečiamojo klasicizmo ir preromantizmo laiko, Lietuvos literatūros panorama. Speičytė gerai valdo metodus ir metodologijas, bet jų sampynos ištirpsta patikimame mąstyme apie literatūrą ir kultūrą. Antologijoje reprezentuojama ir Lietuvos literatūra, ir jos atstovaujamas kultūros laukas susijęs su stipriu intelektualiniu centru – Vilniaus universitetu. Reprezentuojamo laiko turinys atsiliepia į daugelį ir dabarties klausimų apie tautą, kalbą, istoriją, valstybę, apie tai, ką ji paveldi iš praeities, kiek svarbi lieka LDK tradicija, kiek etninės šaknys, susipynusios su kitais etnosais ir etosais. Leidinio struktūroje išlieka glaudus literatūrinio ir istorinio pasakojimo ryšys. Aiškiai juntami du pagrindiniai XIX a. pirmosios pusės pjūviai – filomatai ir Žemaičių kultūrinis sąjūdis. Labai aukšti pilietiniai ir kultūriniai Lietuvos, jos literatūros skliautai. Dėmesys sutelktas į lietuviškąją istoriją (T. Narbutas, S. Daukantas, D. Poška). Lietuvių kalbos savasties pamatai, ryškėję nuo XIX a. pradžios, kiek silpniau teatidengti. Leidinys yra tikslingas – jis prasideda nuo tų idėjų, kurias XIX a. pabaigoje sublimuoja J. Basanavičius, V. Kudirka, Maironis, persmelktas A. Mickevičiaus, kur nacionalinis judėjimas, keliantis būsimos Lietuvos idėją, pradeda ir naują pasakojimo etapą.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Literatūra lietuvių kalba; Klasicizmas; Romantizmas; Raštija.