The Sieve and the honeycomb : features of contemporary Lithuanian cultural time and space

LTEsė nagrinėjamos dabartinės lietuvių kultūros erdvės ir laiko charakteristikos. Pirmiausia plėtojamos erdvės ir laiko, kurie sudaro pačių kultūros darinių sąrangą, sampratos. Topografinio ir chronologinio kultūros reiškinių išdėstymo alternatyva yra policentrinis ir polichroninis kultūros laukas, kuriame atvaizduotinas kultūrinių galių, jų centrų ir periferijų žaismas. Šias sampratas pritaikant dabartinei kultūros erdvei, aptinkamos kai kurios esminės jos ypatybės: izoliaciją pakeitusios „rėtinės“, selektyviai pralaidžios sienos buvimas, kurį sąlygoja prastas užsienio kalbų paplitimas, jomis parašytų tekstų neprieinamumas, verstinės literatūros siaurumas ir kita. Antra vertus, pakliūnančios naujovės atsiduria ne daugiau ar mažiau rišliame prasminiame kontekste, o plinta dispersiškai, pulverizuotai, kaip migla. Akimirksniu aktualizuojama daugybė skirtingų ir priešingų dalykų. Nėra dvasinių trajektorijų ar transformacijų, judant iš vienos atpažįstamos vietos į kitą, nėra įprastinio pasaulio, savos, atpažįstamos topografijos. Nėra ir savo laiko, tiksliau sakant, viskas pasidaro neapibrėžtai vienalaikiška. Dispersišką turinį atitinka monadinė kultūros erdvės sąranga. Korinė erdvė lemia kultūros institucijų sąrangą. Minčių ir žinių apykaita vyksta tik korio akelių viduje. Trūksta teorinio žodyno, idiomų, bendrų vietų, savaime suprantamybių, tėra vien tik atskiros, kiekvienam savos, solipsistinės ir idiosinkratinės vietos. Polichroniškumas ir policentriškumas smulkėja ir pasiekia kraštutinybę - anachronijos ir atopijos lygmenį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Postkolonializmas; Posovietinė kultūra; Postcolonialism; Post-soviet culture.

ENThe essay analyses the characteristics of time and space in the contemporary Lithuanian culture. Firstly, the concepts of space and time making the framework of the cultural structures itself, are discussed. The alternative of the topographical and chronological placement of cultural phenomena is a polycentric and polychromic field of culture where the play of cultural powers, their centres and peripheries should be represented. By adapting these concepts for the current space of culture, some of its other essential features are also disclosed: the sieves that replaced the isolation, presence of a selectively permeable wall determined by poor prevalence of foreign languages, inaccessibility of texts written in foreign languages, the narrow scope of translated literature and others. On the other hand, the occurring novelties do not come into more or less coherent context but spread dispersedly, in a pulverised way, like a mist. A multitude of different and contradictory things are actualised in an eye blink. The honeycomb space determines the structure of cultural institutions. Circulation of ideas and knowledge takes place only inside the honeycombs. There is a lack of theoretical dictionary, idioms, commonplaces, naturalities, there are only separate, own for everyone, solipsistic and idiosyncratic places. Polychronicity and polycentrism diminish and in diminishing go to extremes — the level of anachronism and atopy.