Dar kartą dėl "eksperto", "koncerto" ir panašių žodžių kirčiavimo

LTStraipsnyje nagrinėjamas vienas iš skolintinių žodžių įforminimo lietuvių kalboje klausimų – skiemens kirčių žymėjimas (dėliojimas) ir sisteminiai skolintinių žodžių kirčiuotų skiemenų santykiai. Parodoma to žymėjimo istorija ir dabartinio žymėjimo santykiai, susiję su svarbiu lietuvių akcentologijos reikalavimu pagal kirčiuoto skiemens kokybę taikyti vadinamąjį Sosiūro–Fortunatovo dėsnį. [...] Straipsnyje parodoma, kad toks kalbamuose dvigarsiuose žymimas kairinis kirčio ženklas yra svetimos kilmės ir reikalauja pripažinti bendrinėje kalboje egzistuojant tik svetimos kilmės žodžiuose pasitaikančią fonemą /ẹ/. Iš tikrųjų tos tariamos fonemos reprezentuojami balsiai, pasitaikantys kai kurių vartotojų kalboje, neatlieka distinktyvinės funkcijos, sukelia chaosą akcentinėje dvigarsių sistemoje, todėl tas svetimos kilmės žodžiuose vartojamas balsis [ẹ] laikytinas tik fonemos /e/ variantu. Tai nuolat pabrėždavo ir 1951 m. kirčiavimo revoliucijos priešininkai Antanas Salys, Adelė Laigonaitė, Aleksas Girdenis ir kt. Straipsnio išvadose, remiantis lietuvių kalbos prozodijos savitumu ir kitų dvigarsių (em, en, ei) kirčio ženklų žymėjimo praktika bei realiosios vartosenos duomenimis, siūloma grįžti prie ilgą tradiciją turėjusios jablonskinės svetimų žodžių skiemens kirčių žymėjimo praktikos, t. y. akcentologijos vadovėliuose, žodynuose, enciklopedijose ir kitur iki šiol žymimus kirčius èl, èr, èu pakeisti savu, vartoseną atitinkančiu tarimu ir žymėti e, e, eũ arba prireikus atsižvelgti į kitas aplinkybes ir žymėti él, ér, éu. Techninis tokio žymėjimo sutvarkymas yra jau leksikografinės technikos, ne kalbos mokslo reikalas.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Kirtis; Kirčiavimas; Kirčio žymėjimas; Normų kodifikacija; Priegaidės; Priegaidžių raiška; Accent; Accent codification; Accent marking; Accent use; Accentuation; Pitch accent; Standard language; Stress; Stress marking; Stress use, stress codification.

ENThe article deals with one of the issues of the adaptation of loanwords in the Lithuanian language – marking the stress on syllables and the systemic correlation between stressed syllables of borrowed words. It shows the relationship between the history of the marking and the present accentuation that is connected with an important requirement of Lithuanian accentology that the so-called Saussure-Fortunatov law has to be applied according to the quality of a stressed syllable. [...] The article demonstrates this type of grave in these semi-diphthongs and diphthong eu is of foreign origin and requires the recognition of the existence of the phoneme /ẹ/ in standard language, which appears only in words of foreign origin. In reality, the vowels, which are represented by this false phoneme and appear in the speech of some language users does not perform a distinctive function creating chaos in the accentual system of semi-diphthongs. Therefore, this vowel [ẹ] used in words of foreign origin should be considered only as a variant of the phoneme /e/. This was underlined by the opponents of the 1951 accentuation revolution, Antanas Salys, Adelė Laigonaitė, Aleksas Girdenis and others. In the conclusions of the article, based on the originality of Lithuanian language prosody and the practice of marking the stress of other semi-diphthongs and diphthongs (em, en, ei) as well as the data of real usage, it is suggested returning to the long-time practice of marking stress in words of foreign origin introduced by Jablonskis, i.e. in books on accentology, school books, dictionaries, encyclopaedias and elsewhere, the stress èl, èr, èu used until now should be replaced by the pronunciation that corresponds to usage and mark e, e, eũ or, if necessary, take into account other circumstances and mark él, ér, éu. The technical aspect of this issue is not a matter the language science.