Linas Eriksonas. National Heroes and National Identities. Scotland, Norway and Lithuania : recenzija

LTLino Eriksono monografija „Tautos didvyriai ir tautiniai tapatumai: Škotija, Norvegija ir Lietuva“ 2004 m. išleista anglų kalba Briuselyje. Autorius kėlė sau uždavinį išnagrinėti trijų šalių, esančių skirtingose Europos dalyse, didvyriškumo tradicijas, atsižvelgiant į bendrą politinę kiekvienos šalies raidą bei įvairius politinio ir kultūrinio gyvenimo aspektus. Tyrimas pradedamas nuo Škotijos, nes čia dar viduramžiais užgimusi didvyriškumo idėja šalyje pasiekė aukščiausią lygį, tautinio didvyrio idėja nebuvo sukompromituota ir, skirtingai nei Lietuvoje ar Norvegijoje, niekada nebuvo paaukota nepilietiškam nacionalizmui. Anot autoriaus, Norvegijos visuomenei būdinga kokybiškai vidutinio lygio didvyriškumo tradicijų sklaida, o Lietuvoje, istoriko manymu, reiškėsi dar menkiau reflektuotas tautinis didvyriškumas. Nagrinėdamas Lietuvos atvejį autorius sulaužė ne vieną Lietuvos istoriografijos stereotipą, suformulavo naujas prielaidas. Tiesa, jų pagrindimui pritrūko šiuolaikinės lietuviškosios istoriografijos pozicijų įtraukimo į diskursą. Atsietai nuo esamo istoriografijos įdirbio suformuluotos hipotezės praranda dalį savo patikimumo, nes neaišku ar autoriaus argumentai būtų atrodę tokie pat pagrįsti gretinant juos su funkcionuojančiais kitų istorikų darbuose, skirtose tai pačiai temai.Reikšminiai žodžiai: Škotija; Norvegija (Norway); Nacionaliniai; Dydvyriai; Tapatumas; National Identity; National Heroes; Scotland.

ENA monograph by Linas Erikson "National Heroes and National identities: Scotland, Norway and Lithuania “was published in English in Brussels in 2004. The aim of the author was to analyse heroic traditions of the three countries situated in different corners of Europe, with regard to the common political development of each country and various political and cultural aspects of their lives. Scotland is the first country analysed, since the idea of heroism emerged here as far back as the Middle Ages and reached its highest peach. The idea of a national hero was not compromised, and unlike in Lithuania and Norway, it was never sacrificed for non-civil nationalism. As the author claims, Norwegian society witnessed the development of average heroic traditions, whereas Lithuania, according to historians, experienced even poorer reflection of national heroism. Analysing the case of Lithuania, the author broke more than one stereotype of Lithuanian historiography and suggested new assumptions. However, those assumptions were not grounded due to failure to include positions of the Lithuanian historiography into the discourse. The hypotheses proposed by the author were not included into the Lithuanian historiography thus losing their credibility, since it is not clear whether the author’s arguments would have seemed credible if they had been compared with works of other historians concerned with the same matter.