Lietuvių literatūros kūrinių intertekstinių reikšmių interpretacija ir vertimas į prancūzų kalbą

LTStraipsnyje analizuojamos lietuvių literatūros intertekstinės reikšmės, jų interpretacija ir vertimo į prancūzų kalbą polinkiai. Tiriamosios medžiagos, kurią sudaro lietuvių autorių 27 novelių, 10 eilėraščių ir 2000–2010 metais publikuotų jų vertimų į prancūzų kalbą, analizė leidžia pastebėti intertekstinių reikšmių vertimo per pastarąjį dešimtmetį tendencijas. Gauti kiekybinės analizės rezultatai rodo, kad daugiausiai intertekstinės reikšmės reiškiamos tikriniais vardais, reikšminėmis žodžių grupėmis ir frazėmis. Verčiant tiriamosios medžiagos intertekstines reikšmes į prancūzų kalbą, vyraujančiu vertimo polinkiu laikytinas vertimas be pakeitimų, kai intertekstinė reikšmė originalo ir vertimo skaitytojų kultūroje suprantama vienodai, be papildomo paaiškinimo. Kitos vertimo strategijos (eksplicitinis intertekstinės reikšmės perteikimas; pažodinis perkėlimas; išskyrimas „vidiniu akcentu“) taikytos rečiau. Nors pažodinio perkėlimo pavyzdžiai sudaro tik penktadalį visų nagrinėtų intertekstinių reikšmių, tačiau jų analizės rezultatai leidžia teigti, kad vertėjai ne visada tinkamai pasirenka vertimo strategiją, verčia žodinę intertekstinių vienetų formą, todėl vertimuose panaikinami svarbūs intertekstiniai ryšiai, neutralizuojamos intelektinės ir emocinės konotacijos, o vertimo skaitytojams paliekami „kultūriniai kliuviniai“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dekontekstualizavimas; Eksplicitinis reikšmės perteikimas; Interpretacija; Intertekstinė reikšmė; Intertekstinės reikšmės interpretacija; Literatūra; Perkėlimas, dekontekstualizavimas; Prancūzų kalba; Vertimai; Vertimas be pakeitimų; Decontextualization; Explicit rendering of meaning; Expressive rendering of meaning; Interpretation; Interpretation of textual meaning; Intertextual meaning; Lithuanian literature; Relocation, dekontextualization; Translation without changes; Translations French language.

ENThis article analyses the intertextual meanings of Lithuanian literature, how they are interpreted, and some tendencies of their translation into French. The material for the analysis comprises 27 Lithuanian literature novels and ten poems, together with their translations into French (published from 2000–2010). The analysis shows the tendencies of translation of intertextual meanings during the last decade. The results of the quantitative research indicate that intertextual meanings are mainly translated by proper names, meaningful word groups, and phrases. A dominant tendency when translating intertextual meanings into French is translation without changes, when the intertextual meaning is understood equivalently in both the source and target cultures, without the need for additional explanation. Other translation strategies (explicit rendering of intertextual meaning; wordfor- word translation or "internal emphasis") were applied more rarely. Even though the examples of word-for-word translation comprise only one-fifth of all analysed intertextual meanings, the results of their analysis suggest that translators sometimes fail to choose appropriate translation strategies and translate the word forms of the intertextual units; in such cases, the translations lose important intertextual connections, intellectual and emotional connotations are neutralized, and the readers of the translation face "culture bumps.". [From the publication]