Žydų mažumos integracija į Lietuvos politinį gyvenimą 1918-1940 m. ir jos įtaka tarpetniniams konfliktams Antrojo Pasaulinio karo metais : disertacija

LTTyrimo objektas – tarpukario Lietuvos žydų politinė istorija. Bandoma paaiškinti žydų autonominės institucinės raidos periodizaciją, nustatyti žydų autonominės politikos sąlygotos etninės mobilizacijos priežastis ir aplinkybes. Darbuose aprašoma valstybės politikos įtaka susidarant moderniai žydų etninei tapatybei Lietuvoje. Pateikiami žydų atžvilgiu vykdytos politikos politiniai ir administraciniai metodai bei jos įgyvendinimo aplinkybės. Nagrinėjamas Lietuvos Respublikos žydų autonomijos infrastruktūros kūrimas, siekiant optimizuoti Lietuvos politikos įgyvendinimą tautinių mažumų atžvilgiu, kad remiantis ja sėkmingiau būtų sprendžiamos etninės problemos ir dabartinėje Lietuvoje bei kitose valstybėse. Darbu aiškinama, kaip ir kodėl Lietuvos valstybė, įgyvendindama savo interesus, tarpukaryje prisidėjo prie Lietuvos žydų etninės tapatybės formavimosi ir atvirkščiai – žydų etninė tapatybė lėmė politinius procesus, įtakojusius Lietuvos valstybės santykius su tautinėmis mažumomis. Lietuvos žydų autonomijos institucijos tyrimai atlikti Lietuvos ir tarptautinių santykių sistemoje. Darbuose nagrinėjami ir žydų autonomijos progresyvumo klausimai, t. y. restitucinio socialinio kismo vyravimas 1918–1926 m. Lietuvos Respublikos politikoje žydų autonominių institucijų atžvilgiu. Didelis dėmesys tenka žydų bendruomenės padėčiai 1939 m. Vilniuje, Lietuvos valstybei integruojant kraštą į Lietuvos teisinę, politinę ir institucinę erdvę. Šitų įvykių pasekmės tarpetniniams santykiams nagrinėjamos dalyje, skirtoje žydams ir tarpetniniams konfliktams pietryčių Lietuvoje 1939–1945 m. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Integracija; Etniniiai konfliktai; Žydų reiklalų ministerija; Antisemitizmas; Integration; Ethnical conflicts; Ministry of Jewish affairs; Anti-semitism.

ENThe subject of investigation is the inter-war political history of Lithuania’s Jews. Attempts are made to explain periodic nature of the autonomous institutional development of Jews, establish causes and circumstances of ethnic mobilisation determined by the autonomous policy of Jews. The works describe the impact of the state policy on the formation of modern ethnic identity of Jews in Lithuania. Political and administrative methods of the policy pursued with respect to Jews and circumstances of its implementation are presented. The creation of autonomous infrastructure of Jews of Lithuania seeking to optimise the implementation of Lithuania’s policy with respect to ethnic minorities is considered so that on its basis ethnic problems should be solved more successfully in present-day Lithuania and other states. It is elucidated how and why the Lithuanian state when implementing its interests contributed to the formation of the ethnic identity of Lithuania’s Jews and otherwise – the ethnic identity of Jews determined political processes that had an impact on the relations of the Lithuanian state with ethnic minorities. The works also investigate issues of progressiveness of the autonomy of Jews, i.e., prevalence of a restitution social change in 1918-1926 in the policy of Lithuania with respect to autonomous institutions of Jews. Much attention is paid to the condition of the Jewish community in Vilnius in 1939 when the Lithuanian state integrated the land into a legal, political and institutional space of Lithuania. Consequences of these events to interethnic relations are discusses in the part on Jews and interethnic conflicts in southeast Lithuania in 1939-1945.