Internalisation of disability as a social phenomenon in the reality of inclusive education

LTŠio tyrimo rezultatai leidžia daryti kai kurias įžvalgas, atsakant į probleminį klausimą: „Kokiomis mokinių, ugdomų įtraukiojo ugdymo sąlygomis, bei pedagogų nuostatomis yra internalizuojama neįgalumo kaip socialinio reiškinio samprata?“. Atliktas kokybinis tyrimas taikant vieno atvejo strategiją ir kokybinės metaanalizės metodą. Tyrimo metu bendrinami keturių vienoje mokykloje, atviroje skirtingas galimybes turintiems mokiniams, vykdytų tyrimų duomenys. Nagrinėjamos mokinių, turinčių ir neturinčių negalių, bei pedagogų nuostatos. Nustatyta, kad negalios fenomeno sampratos formavimuisi didelės reikšmės turi aplinka, kurioje vyksta socialinė interakcija. Turintiems ir neturintiems negalių mokiniams veikiant kartu, susidaro puikios sąlygos stebėti ir vertinti vieniems kitų, o kartu ir savo galimybių ribas, pažinti jausmus, suprasti lūkesčius ir būti vykstančių procesų aktyviais dalyviais. Pažįstant vieniems kitus natūraliomis sąlygomis, formuojasi ir negalios fenomeno kaip natūralaus reiškinio suvokimas. Mokiniai nelieka abejingi negalią turinčių bendraamžių sunkumams ir ugdosi nuostatą gerbti šių žmonių orumą bei siekti lygiavertės partnerystės su jais. Negalią turintiems mokiniams natūralioje aplinkoje atpažįstant realias savo galimybes atrandama tiesa, kad neįgalieji turi ne tik sunkumų, bet ir stiprybių, taip pat kaip ir mokiniai, neturintys negalių, turi sunkumų. Mokytojai, priimdami mokinių įvairovę kaip lanksčių profesinių sprendimų priežastį, perduoda mokiniams žinią apie natūralius skirtumus tarp žmonių ir vienodą jų vertę. Kuriama į kiekvieno mokinio sėkmę orientuotą ugdymo erdvė pagrindžia sėkmės galimybę net ir esant neįgalumo situacijoje.Įtraukiojo ugdymo tikrovėje asmens kitoniškumas tampa socialinės interakcijos harmonizavimo priežastimi; žmonių lygiavertiškumo pripažinimas aktualizuoja antropocentrinių vertybių (tolerancijos, pagarbos) puoselėjimą bendruomenėje; neįgaliųjų dalyvavimo lygis bendrose veiklose yra brandžios harmoningos bendruomenės indikatorius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Negalia; Negalia, įtraukusis ugdymas, socialinė neįgalumo samprata; Socialinė neįgalumo samprata; Įtraukusis ugdymas; Disability; Disability, inclusive education, social conception of disability; Inclusive education; Social conception of disability.

ENResults of this study allow to make certain insights answering the problematic question: "What attitudes of pupils who are educated under inclusive education conditions and teachers prevail while internalizing the concept of disability as a social phenomenon?". Qualitative research was carried out implementing one case strategy and qualitative meta-analysis method. The study aggregates data of four studies carried out in one school open to pupils with different abilities. Attitudes of pupils with and without disabilities and teachers are analyzed. It was found that the environment where social interaction takes place is of great significance for the formation of the concept of the phenomenon of disability. When pupils with and without disabilities act together, excellent conditions for observation and evaluation of one another, as well as limits of their abilities, also for understanding feelings, expectations and being active participants of ongoing processes arise. Getting to know each other under natural conditions leads to the formation of the perception of disability as a natural phenomenon. Pupils become not indifferent to difficulties of peers with disabilities and develop respect for the dignity of these people and pursue equal partnership with them. Pupils with disabilities recognizing their real capabilities in the natural environment leads to finding the truth that people with disabilities have not only difficulties, but also strengths, just as pupils without disabilities have difficulties. Teachers, by accepting the diversity of pupils as a reason for flexible proffesional solutions, are sending the message about natural differences among people and their equal value to pupils. Every pupil's success oriented education space being created justifies possibility of success even in the situation of disability.In the reality of inclusive education, individual differences become the reason for the harmonization of social interaction; recognition of the equivalence of human beings actualises the promotion of anthropocentric values (tolerance, respect) in the community; level of participation of people with disabilities in joint activities is an indicator of a mature, harmonious community.

• Socialinio darbo ir edukologijos nuostatų sąsajos neįgaliųjų socializacijos kontekste / Violeta Vaicekauskienė. Pedagogika. 2016, 124, p. 92-104.
• The Analysis of the structure, validity, and reliability of an inclusive physical education self-efficacy instrument for Lithuanian physical education teachers / Dovilė Selickaitė, Yeshayahu Hutzler, Kazimieras Pukėnas, Martin E. Block, Diana Rėklaitienė. SAGE open. 2019, 9, 2, p. 1-17.
• Vaikų nuostatos dėl integruotos kūno kultūros pamokos, kaip instrumento, validumas Lietuvoje / Dovilė Selickaitė, Diana Rėklaitienė, Martin Block, Kazimieras Pukėnas, Mindaugas Kavaliauskas. Pedagogika. 2018, 132, p. 211-227.