LTSovietinė propaganda kūrė partizano įvaizdį, tarnavusį ideologijai ir ją palaikančioms istorinėms koncepcijoms. Po Sovietų Sąjungos griūties tyrinėtojai atkreipė dėmesį į nacionalistinius partizaninius judėjimus. Atverta archyvų medžiaga skatino domėtis žydų vaidmeniu partizanų kovose ir sovietinėje rezistencijoje. Susidomėjimą Vakaruose šia tema skatino pasakojimai ir atsiminimai išgyvenusių Holokaustą, kurių daugelis kovojo partizanų būriuose Lietuvoje. Fragmentiškas žodinės istorijos ir atsiminimų pobūdis trukdė rekonstruoti žydų partizanų ir partizaninio judėjimo istoriją. Izraelyje žydų partizanų įvaizdį buvo siekiama susieti su ideologiniais sionizmo kovotojais. Straipsnyje apžvelgiami Vakarų mokslininkų tyrimai ir literatūra lietuvių kalba, kurioje analizuojama žydų partizanų istorija. Analitinis tyrimas taiko „institucinio vieneto“ sąvoką žydų partizaniniam judėjimui Lietuvoje apibrėžti. Atskleidžiama medžiaga prieštarauja sovietų ir Izraelio tyrėjų pateiktam partizanų kaip atomizuotos ir ideologiškai motyvuotos asmenų grupės įvaizdžiui. Partizanų politinės pažiūros buvo mažiau svarbios nei tėvystės gynimas ir tam tikrų kasdienių poreikių tenkinimas. Partizanų būriai siekė užtikrinti saugumą. Straipsnyje kritiškai analizuojama teorinė diskusija, svarstanti apie atskiro partizaninio žydų judėjimo Lietuvoje galimybes. Pasipriešinimo judėjimo istorija ir tyrimų duomenys paneigia tokių galimybių pagrįstumą ir nutraukia diskusiją šia tema.Reikšminiai žodžiai: Antinacinis pasipriešinimas; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Holokaustas; Sovietinis pasipriešinimas; Žydų partizanai; Anti-Nazi resistance; Holocaust; Jewish partisans; Jewish partizans; Lithuania; Second World War; Soviet resistance.