Tarpukario Lietuvos operos kultūra Pierre’o Bourdieu socialinio lauko teorijos kontekste: aptariant Jurgio Karnavičiaus "Gražinos" premjerą
LTTarpukario Lietuvos operinė kultūra nebuvo vienalytis fenomenas, greičiau – gana konfliktiška ir polemiška meninės produkcijos ir kritikos lauko sąveika. Jos centre atsidūrė Valstybės teatras, dosniai remiamas vyriausybės ir akylai stebimas kritikos – savotiško visuomenės balso. Kritika, skelbiama pagrindiniame šalies dienraštyje Lietuvos aidas (leistame Tautininkų sąjungos, nuo 1926 m. perversmo iki 1940 m. – valdančiosios Lietuvos Respublikos partijos), prilygo politinės galios lauko balsui, kuriam tad turėjo paklusti meno autonomijos principų bandantis siekti teatras ir jo produkcija. Tai, kad ilgai lauktos pirmosios Nepriklausomybės laikotarpiu sukurtos lietuviškos operos, Jurgio Karnavičiaus „Gražinos“, premjera 1933 m. Lietuvos aido kritiko Vlado Jakubėno buvo sutikta rezervuotai, byloja ne tik to laiko operinio gyvenimo nevienalytiškumą, bet ir vidines įtampas politinės galios lauke, kurios per kritiko tekstus buvo atspindėtos meno sferoje. Tradicinis muzikologijos kanonas nesuteikia reikalingų metodologinių prieigų išanalizuoti priežastis, kodėl „Gražina“ kritiko nebuvo pripažinta kaip „tikra“ tautinė opera; šiuo atveju susiduriame su opera kaip socialiniu fenomenu, o muzikologijos kanonas operos sąvoką suredukuoja iki „muzikos“ arba „muzikos kūrinio“ sensu stricto. Užtat ypač parankia tampa prancūzų sociologo Pierre’o Bourdieu (1930–2002) socialinio lauko teorija ir jos sąvokos. Publikacijos tikslas – taikant šias sąvokas išanalizuoti tarpukario Lietuvos operinės kultūros nevienalytiškumo, o konkrečiai – „Gražinos“ ir jos kompozitoriaus savotiško atmetimo oficialiosios kritikos lauke, priežastis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bourdieu; Jurgio Karnavičiaus „Gražina“; Muzikos kritika; Opera; Opera, muzikos kritika, socialinis laukas, Jurgio Karnavičiaus Gražina, Vladas Jakubėnas; Socialinis laukas; Vladas Jakubėnas; Bourdieu; Jurgis Karnavičius; Music critique; Opera; Opera, music critique, social field, Jurgis Karnavičius Gražina, Vladas Jakubėnas; Social field; Vladas Jakubėnas.
ENThe operatic culture is inseparable from its social environment, and as such it implicates not only a musicological, but also sociological and anthropological approach. The operatic culture of interwar Lithuania (192038–1940) was a rather controversial phenomenon. In the middle of it stood the State Theatre of Kaunas (then, the capital of Lithuania) that was richly subsidized by the state. However, the critique – reviews in national dailies – particularly those dealing with the subject of national operas, indicated a certain tension or a conflict of interest concerning legitimation in the opera field between its agents. The case of the premiere of Jurgis Karnavičius’ opera "Gražina" (1933) – the first new Lithuanian opera staged in the independent Lithuania – is representative in this regard. A critic of a semiofficial newspaper of the day "Lietuvos aidas" (Lithuanian Echo), Vladas Jakubėnas, wrote in his review: "Our society’s desire to have a national opera was not totally fulfilled this time. As we know from the history of opera, such works get created only by those who descend from the core of the nation. <...>The spirit of Mr. Karnavičius’ music isn’t truly close to our folk tunes". As we can see in this evaluation of the work, the criteria of the evaluation of the work – society’s desire to have a national opera that must be fulfilled and expectation that the spirit of the music must be truly Lithuanian – are not connected sensu stricto with the art itself, but with some extra-artistic expectations. To investigate the reasons of the rejection of Karnavičius’ "Gražina" as a truly Lithuanian opera one could invoke the concept of the social field defined by a French sociologist Pierre Bourdieu (1930–2002) and his definitions of habitus, cultural capital, illusio and others.By means of the Bourdieusque field we could maintain that Lithuanian operatic culture during the interwar period existed as a controversial interplay between at least two fields. The first one was an autonomous field of artistic (in our case, operatic) production, which – after Bourdieu – emerged by refusing or turning upside down the principle of material benefit. The second one is the field of political power that aimed at specific tasks (therefore negating the autonomy of art) and manifested through the critics’ reviews. The aim of the article is to discuss the main definitions of Bourdieu’s "field sociology" as a means for investigating the interwar Lithuanian operatic culture as a controversial social phenomenon. [From the publication]
