Foreign saviors, native disciples: perspectives on collaboration in Lithuania, 1940-1945

LTStraipsnyje svarstomas kolaboravimo klausimas Lietuvoje 1940–1945 m. 1-asis kolaboravimo etapas sietinas su 1940–1941 m. pirmąja sovietine okupacija. Būdas, kuriuo Lietuva prarado savo nepriklausomybę, kai kuriems buvo pats svarbiausias psichologinis veiksnys, lemiantis požiūrį į sovietus ir nacius. Valstybės lyderio fizinis pasitraukimas buvo priimtas kaip logiška žlugusio noro priešintis pasekmė. Lietuvoje sovietų valdžia skatino poliarizaciją ir etninių grupių konfliktus. Nors Lietuvos komunistų partijai priklausė nemažai lietuvių ir žydų, tačiau 1940–1941 m. politinė valdžia Lietuvoje buvo sutelkta rusų rankose. Kolaboravimo reiškinio kontekste svarstoma, kokia kryptimi Lietuvoje augo antisemitinės nuotaikos, antižydiška retorika bei kokiais pavidalais tai reiškėsi. 1941 m. nacistinė okupacija traktuojama, kaip neapykantos ir vilties geopolitika. Vokiečių invazija buvo vienintelis realus būdas išstumti sovietus. 1941–1945 m. – tai II-sis kolaboravimo etapas. Daugelio lietuvių provokiška orientacija išaugo antisovietinio pasipriešinimo rėmus. Bolševizmo ir judaizmo jungtis tapo pačia svarbiausia nacistinės propagandos tema. Svarstomas Lietuvos Laikinosios vyriausybės ir Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LAF) vaidmuo bei santykis su nacistiniu režimu. Išskiriami 3 žydų genocido etapai Lietuvoje ir analizuojamas vietos valdžios administracinių ir karinių struktūrų dalyvavimo Holokauste klausimas. Kolaboravimo apibrėžimai dažnai būna tamprūs ir subjektyvūs, tuo remiantis galima skirtingai apibrėžti nusikaltėlį ir herojų. Nusikalstamo kolaboravimo formuluotė ir turinys privalo būti išgryninta. Lietuvą slegia didelė našta dėl 1940–1945 m. čia vykusio Holokausto.

• Conflicting memories : the reception of the Holocaust in Lithuania / Saulius Sužiedėlis and Šarūnas Liekis. Bringing the dark past to light: the reception of the Holocaust in postcommunist Europe. Lincoln: University of Nebraska Press, 2013. P. 319-351.
• Institutional entrepreneurs of a difficult past: the organisation of knowledge regimes in Post-Soviet Lithuanian museums / Eglė Rindzeviciutė. European cultural memory post-89. Leiden: Brill, 2013. P. 63-95.
• Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį : šaltiniai ir analizė / Christoph Dieckmann, Saulius Sužiedėlis ; į anglų kalbą vertė Ingrida Vičiulytė ; į lietuvių kalbą vertė Edita Gylienė, Auksė Kuokštienė. Vilnius : Margi raštai, 2006. 279 p., [8] iliustr. lap.
• Survivors, collaborators and partisans? Bringing Jewish ghetto policemen before Soviet justice in Lithuania / Alain Blum, Thomas Chopard, Emilia Koustova. Jahrbücher für Geschichte Osteuropas. 2020, vol. 68, no. 2, p. 222-255.