LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pašauktinės kariuomenės funkcionavimą Abiejų Tautų Respublikos (ATR) rėmuose apibrėžė Antrasis ir Trečiasis Lietuvos Statutai, Henriko artikulai, ATR seimų konstitucijos ir kasdienio gyvenimo praktika. Skirtingų dokumentų ir normų sąveika lėmė sudėtingo LDK pašauktinės kariuomenės mobilizavimo mechanizmo susiformavimą ATR valdovų Zigmanto III ir Vladislovo IV Vazų valdymo laikais. Būtent į šią problemą ir telkiamas dėmesys straipsnyje. Remiamasi XVI a. antros pusės – XVII a. pirmos pusės šaltinių duomenimis. Pagal 1566 m. priimtą Antrąjį Lietuvos Statutą LDK pašauktinės kariuomenės mobilizaciją galėjo skelbti Lietuvos didysis kunigaikštis, o jam esant neveiksniam – LDK Ponų tarybos nariai arba didysis etmonas. Karinę tarnybą turėjo atlikti visi nekilnojamojo turto savininkai – bajorai, miestiečiai, totoriai, dvasininkai, našlės, nepilnamečiai. 1589 m. pradėjęs veikti Trečiasis Lietuvos Statutas LDK pašauktinės kariuomenės mobilizavimo klausimus didele dalimi reglamentavo taip pat kaip ir Antrasis Lietuvos Statutas. Tuo tarpu 1573 m. priimti Henriko artikulai nuo Antrojo Lietuvos Statuto skyrėsi tuo, jog pagal juos Lenkijos ir LDK kariuomenės mobilizaciją turėjo skelbti seimas, o ne valdovas. Būtent taip ir būdavo daroma praktikoje. Tiesa, ATR valdovas Zigmantas III siekė apeiti tokią praktiką ir pats inicijuoti dalies ATR pavietų karinių pajėgų mobilizavimą. 1621 m. įsitvirtino taisyklė, pagal kurią LDK ir Lenkijos kariuomenės būdavo mobilizuojamos atskirai. Paskirų ATR pavietų karinių pajėgų mobilizaciją skelbdavo seimeliai.Reikšminiai žodžiai: Kariai; Kariuomenė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL), Zigmantas Vaza, Vladislovas Vaza, Lietuvos statutai, Henriko artikulai; 17 amžius; Grand Dutchy of Lithuania, Sigismund Vasa, Wladyslaw Vasa, Statutes of Lithuania, Henrician Articles; Lithuanian XVII c. history; Military; Soldiers; The Great Duchy of Lithuania.