Rodzina Roskich herbu Wadwicz w XVI wieku

LTAtskirų asmenų ir giminių istorija visad kėlė didelį istorikų susidomėjimą. Tokio pobūdžio tyrimai leidžia įžvelgti pokyčius visuomenėse, suvokti įvairių asmenų karjeros pokyčių priežastis. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo giminių, kurios nesugebėjo ilgai išlikti ir išnyko išmirus giminės nariams. Viena iš tokių giminių buvo Roskiai, gyvenę LDK XVI a. Šiame straipsnyje aptariama Roskių giminės istorija. Remiamasi XVI a. šaltinių duomenimis. Roskių pavardės kilmė sietina su Rosios vietove Oršos paviete, Vitebsko žemėje. Pirmasis šaltiniuose minimas LDK gyvenęs Roskis buvo Ašmenos pavieto žemionis Levas Ivanovičius, šaltiniuose minimas nuo XVI a. trečio dešimtmečio. Asmenvardis byloja apie Levo Ivanovičiaus Roskio stačiatikiškas šaknis. Tačiau jo ryšiai su katalikų didikais byloja apie perėjimą į katalikybę. Vienintelis žinomas Levo Ivanovičiaus Roskio sūnus Steponas galėjo būti auklėjamas ir kaip katalikas, ir kaip stačiatikis, tačiau XVI a. septintame dešimtmetyje arba kiek anksčiau perėjo į kalvinizmą. Kalvinistas buvo ir Stepono Lvovičiaus Roskio sūnus Adomas, kuriam 1593 m. mirus be palikuonių Roskių giminė išnyko. Atliktas genealoginis tyrimas byloja apie itin dinamišką Roskių giminės iškilimą Levo Ivanovičiaus ir jo sūnaus Stepono gyvenamuoju laikotarpiu. Tačiau sulig trečiąja (Adomo Steponavičiaus Roskio) karta Roskių giminė išnyko. Tai lėmė mažas vyriškos lyties palikuonių skaičius giminėje. Anot Vaitiekaus Vijūko–Kojalavičiaus, Roskiai naudojo Vadvič herbą. Sfragistiniai duomenys šį teiginį patvirtina.Reikšminiai žodžiai: A. Goštautas; Bajorai; Genealogija; Giminė; Levas Roskis; 16 amžius; Rekonstrukcija; Roskiai; Family; Genealogy; Lew Roski; Lithuanian XVI c. history; Noblemen; O. Gasztold; Reconstruction; Roskie.