Próby reform szpitalnictwa w Wilnie u schyłku I Rzeczypospolitej

LTŠpitolės ir jų sistema kaip I Žečpospolitos fenomenas jau iš anksčiau domina lenkų tyrinėtojus, tačiau istoriografijoje dar lieka daug neišspręstų klausimų. Tarp jų: sprendimai, susiję su valdžios politika ir visuomenės lūkesčiais; santykiai tarp valdžios ir Katalikų Bažnyčios, o taip pat kitomis konfesijomis sprendžiant špitolių sistemos problemas. Tyrinėjant špitoles Vilniuje atrandama vis naujų faktų, verifikuojami ankstesni teiginiai ir interpretacijos. 1768 m. Seime buvo nutarta Vilniuje įkurti Invalidų namus kareiviams, tačiau ar tai buvo realizuota – neaišku. Aptariamas klausimas ir dėl generalinės špitolės įsteigimo Vilniuje. Toks sprendimas buvo priimtas Ketverių metų Seimo. Nutarta, kad LDK Iždo komisija kas metus išskirtų po 25 tūkst. zlotų Vilniaus vaivadai, kuris paskirtų plotą mieste ir pastatą špitolei. Padalijimo Seime (Sejm Rozbiorowy) 1775 m. buvo sukurta LDK špitolių komisija. Jos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis, tačiau, kaip atrodo, komisija nesusirinko nė karto. Matomai nebuvo užtikrintas finansavimas ir nesuteikta komisijai pakankamai kitų svertų. Špitolių klausimais užsiėmė ir Gardino Seimas. Šie ir kiti straipsnyje pateikiami faktai rodo, kad I Žečpospolitos pabaigoje bandyta vykdyti špitolių sistemos reformą, kuri reiškėsi ir Vilniuje. Ji įsipaišė į valstybės ir visuomenės bendrąją modernizacijos programą, tačiau reforma buvo tik pradėta. Po Žečpospolitos III padalijimo darbas šioje srityje buvo tęsiamas naujomis sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Civilinė-karinė tvarkos komisija; Ketverių metų seimas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 18 amžius; Ligoninė; Ligoninės; Medicina; Reforma; Vilnius; Špitolė; Civil-Military Order Commission; Great Sejm; Hospital; Hospitals; Lithuanian XVIII c. history; Medicine; Reform; Shpital; The Great Duchy of Lithuania; Vilnius; Wilno.