LTLietuvoje 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo naujas LR Baudžiamojo proceso kodeksas, kuris kriminalistikos mokslui iškėlė nemažai spręstinų teorinio ir metodologinio pobūdžio uždavinių. Taip pat spartus kriminalistikos mokslo vystimasis determinuoja objektyvų poreikį kompleksiškai spręsti nusistovėjusių sampratų praplėtimo klausimus. Straipsnyje kompleksiškai nagrinėjamas kriminalistinės informacijos šaltinių panaudojimas šiuolaikiniame kriminalistikos mokslo raidos etape. Atsižvelgiant į kriminalistikos mokslo galimybių taikymo plėtrą, patikslinama kriminalistinės informacijos samprata; išsiaiškinama, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai gauna rinkdami kriminalistinę informaciją apie nusikalstamos veikos darymą nulėmusias priežastis ir sąlygas. Empirinio tyrimo (anketavimo) metu gauti duomenys parodė, kad pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, siekdami gauti kriminalistinę informaciją apie nusikalstamos veikos darymą nulėmusias priežastis ir sąlygas, pirmenybę teikia šiems ikiteisminio tyrimo veiksmams: apklausai, įvykio vietos apžiūrai, daiktų apžiūrai. Empirinio tyrimo metu gautų duomenų analizė taip pat atskleidė, kad ikiteisminio tyrimo praktikoje neišnaudojamos visos kriminalistinės informacijos apie priežastis ir sąlygas nulėmusias nusikalstamos veikos įvykdymą gavimo galimybės, kai kurie ikiteisminio tyrimo veiksmai nepakankamai dažnai atliekami siekiant gauti tokio pobūdžio informaciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Kriminalistinė informacija ikiteiminiame tyrime; Criminal proceedings; Criminalistic information in pre-trial investigation.
ENOn 1 May 2003, a new Criminal Procedure Code came into effect, posing several theoretical and methodological issues to solve. Furthermore, speedy development of criminology determines an objective need to address the issue of expansion of some well-established concepts. The article takes a holistic look at the use of different sources of criminological information in the modern stage of development of criminology science. Taking into account the possibilities of development of criminology, the use of these possibilities is specified, explaining the actions undertaken by pre-trial officers in collecting criminological information about the reasons and conditions determining the commission of a criminal act. The empirical survey (questionnaire) data showed that seeking to obtain criminological information about the reasons and conditions determining the commission of a criminal act pre-trial investigation officers prefer the following pre-trial actions: interview, crime scene investigation and inspection of belongings. The empirical survey revealed that pre-trial investigation does not take use of the opportunity to get criminological information about the reasons and conditions determining the commission of a criminal act. Moreover, the pre-trial investigation acts to collect such type of information are few and far between.