M. K. Čiurlionio variacijų "Besacas" redagavimo praktika

LT1904–1905 m. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryboje juntamas posūkis į naują – modernaus muzikinio stiliaus – etapą. 1904 m. kompozitorius sukūrė pirmą variacijų ciklą Sefaa Esec, kurio pagrindu tapo ne tradiciškai charakteringa melodinė tema, o devynių garsų serija es-e-f-a-a-e-es-e-c. Tema-serija varijuojama ir 1905 m. toje pačioje kompozicijų knygoje, kaip ir Sefaa Esec variacijos, užrašytame Besacas cikle. Šios variacijos, kaip ir didžioji dalis vėlyvuoju Čiurlionio kūrybos laikotarpiu (1904–1910) sukurtų kū- rinių, autoriaus nėra baigtos. Ciklas rankraštyje užrašytas eskiziškai, kompozitoriaus neredaguotas1 . Dėl šios priežasties rengiant variacijų Besacas publikacijas susiduriama su daugybe rankraščio dešifravimo sunkumų. Šio mokslinio straipsnio objektas yra Čiurlionio variacijų Besacas tekstas, kuris dėl neišbaigto kompozicijos rankraščio publikacijose formuojamas labai įvairiai. Iki šiol ciklą publikavusių redaktorių (J. Čiurlionytės, V. Landsbergio, D. Eberlein, D. Ku- činsko, R. Zubovo) darbuose ryški kiekvieno jų asmeninė teksto interpretacija. Tradiciškai Lietuvos muzikologijoje yra nusistovėjusi nuostata, kad muzikos kūrinių redakcijos yra neatsiejamos nuo subjektyvios redaktoriaus nuomonės apie publikuojamą kūrinį, o urtekstas – tikslus autorinio teksto perrašymas šiuolaikiniais rašmenimis. Muzikos kūrinių redagavimo problemas tyręs muzikologas G. Federis pažymi, kad urtekstas kartu yra ir kritinė redakcija, atskleidžianti subjektyvų redaktoriaus požiūrį (Feder, McIntyre 2011: 154–155). 2011 m. publikuotas kol kas vienintelis Čiurlionio variacijų Besacas urtekstas, kurį parengė muzikologas D. Kučinskas. Ši redakcija, palyginti su kitais leidiniais, atspindi mažiausiai pakeistą autorinį tekstą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fortepijoninė kūryba; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Rankraštis; Redakcijos; Urtekstas; Urtekstas reagavimas; Variacijos Besacas; Čiurlionis; Editing; M.K.Čiurlionis; Manuscript; Music editing; Urtext; Variations Besacas; Čiurlionis.

ENDuring the period 1904–1905, Čiurlionis’ creative work took a turn toward modern music. In 1904, Čiurlionis composed the first variation cycle where, instead of a traditional characteristic melodic theme, he employed a nine-sound series es-e-f-a-a-e-es-e-c. A similar theme-series is also varied in the cycle Besacas, as well as variation Sefaa Esec, written in a musical composition book in 1905. The variations were left unfinished as the substantial part of Čiurlionis’ works composed during 1904–1909 are said to be his mature period. The cycle was drafted in sketches that were hardly edited by the composer himself. Therefore, one faces a great deal of manuscript decryption difficulties while working with Besacas variations. Each of the editors involved in Besacas variations (such as J. Č iurlionytė, V. L andsbergis, D. E berlein, D. K učinskas, R. Z ubovas) reflect their own individual text interpretation. The object of this article is Čiurlionis’ Besacas variation text that has been depicted in numerous ways in different publications since the manuscript is a rough draft. The aim of the article is to analyse the editions of Čiurlionis’ Besacas variations, compare their differences with the autograph and give recommendations for the preparation of the urtext of this work. A detailed analysis of Čiurlionis’ Besacas autograph and published editions is based on five aspects that accurately reflect variability of the text in different editions: 1) sequence of cycle parts; 2) unfinished parts of variations of the manuscript; 3) sketch of variation No. 5; 4) copyright links in the text; 5) non-copyright links in the text. The definition of these aspects allows looking at the major trends of text presentation in the autograph and published editions that presuppose the features of cycle perception. The conclusions of the research enable approaching the well-grounded choices of the editors while preparing the urtext. [From the publication]