Muzika ir muzikologijos virsmai kognityvinių mokslų kontekste

LTXX a. pabaigoje pastebimas labai ryškus muzikologijos posūkis nuo muzikos meno objektų analizės prie muzikos procesų nagrinėjimo, kai tyrimo objektu pasirenkamas skambantis muzikos pavidalas, klausytojas ir atlikėjas, t. y. procesai, vykstantys atliekant muziką ir jos klausant. Tyrimo objektas – ryškiausi XX–XXI a. sankirtos mokslo tiriamųjų metodų pokyčiai, inspiravę muzikos kaip pažintinės žmogaus veiklos tyrimus, kognityvinės muzikologijos atsiradimą, tarpdalykinius tyrimus ir kintantį požiūrį į muzikologiją. Straipsnio tikslas – paskatinti muzikologus plėsti tiriamų objektų lauką ir taip praturtinti Lietuvos muzikologiją aktualiais mokslui ir visuomenei, patraukliais jaunimui tarpdalykiniais tyrimais, susijusiais su muzikos klausytojo, atlikėjo ar kūrėjo veikla. Tyrimo uždaviniai: apžvelgti ryškiausias pastarųjų 50 metų Vakarų Europos ir Amerikos muzikologijos raidos tendencijas, susijusias su kognityvinių mokslų raida, atkreipti dėmesį į tarpdalykinių tyrimų galimybes ir jų vertę, parodyti ryškiausius su kognityvinių mokslų raida susijusius metodologinius pokyčius ir galimybes, praturtinti Lietuvos muzikologiją naujomis įžvalgomis. Tyrimo metodas – mokslinių publikacijų apžvalga ir analizė. Šie klausimai yra periodiškai nagrinėjami užsienio muzikologų darbuose. Lietuvoje toks tyrimas nebuvo atliekamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kognitatyviniai mokslai; Kognityviniai mokslai; Kognityviniai tyrimų metodai; Muzika; Muzikologija; Muzikos pažinimas; Cognitive research methods; Cognitive science; Music; Music cognition; Musicology.

ENIn the end of the 20th century, one notices a distinctive turn of musicology from analysing musical objects to investigating musical processes. The sound of music, the listener, as well as the performer, become the objects of research. This transformation has mostly influenced the field of systematic musicology (a term suggested by Adler), the representatives of which have started raising questions about the qualities of music as an acoustic, psychological and cognitive phenomenon. Works by Lithuanian musicologists are methodologically rather isolated, a situation that can be explained by the historical establishment of a Russian musicological tradition. As the studies of Western musicologists demonstrate, the objects, tendencies and methodologies of music research are in constant flux and renewal, they sensitively react to the expectations of the society, development of scholarly thought and changes in cultural life. The present article discusses the most distinctive tendencies and methodological changes of musicology during the last 50 years that were related to the development of the cognitive sciences. The potential perspectives for the research of the art of music are revealed that could enrich Lithuanian musicology with new insights and help escape the restraints of the existing tradition. [From the publication]