LTStraipsnyje rekonstruojami ir analizuojami du XX a. 3-iajame dešimtmetyje kurti, bet neįgyvendinti valstybinio teatro Panevėžyje ir Klaipėdoje projektai. Teigiama, kad teatro sistemai decentralizuoti pritrūko politinės valios: Švietimo ministerija nepasinaudojo palankiomis materialinėmis sąlygomis Panevėžyje ir socialinėmis – Klaipėdoje. Valstybinė teatro sistema decentralizuota tik 4-ajame dešimtmetyje, pakitus kultūros politikos strategijai: 1931 m. įkurtas Valstybės teatro Šiaulių skyrius. Tyrimas atskleidė, kad XX a. 2-ajame dešimtmetyje įkurta valstybinė teatro sistema plėtota vangiai ir visą tarpukarį išliko centralizuota. Valstybė, įtvirtindama stambų teatro veiklos centrą sostinėje, regionų teatro kultūros uždavinius sprendė finansuodama Valstybės teatro gastroles bei pasikliaudama visuomeninių organizacijų mėgėjų teatru. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Decentralizacija; Tarpukaris; Valstybės teatras; Decentralisation; Interwar period; Lithuanian State Theatre.
ENThe system of state-subsidised theatre in Lithuania, established in the second decade of the 20th century, was developed slowly and remained centralised during the entire interwar period. The research carried out has revealed that the state, having consolidated a large-scale centre of theatre activity in the capital Kaunas, addressed the challenges of theatre culture in the regions by funding the tours of the State Theatre and in reliance upon the amateur theatre of public organisations. The cases of unimplemented projects of the State Theatre in Panevėžys and Klaipėda show that in the 1920s there was a lack of political will to decentralise the theatre system: The Ministry of Education failed to take advantage of favourable material conditions in Panevėžys and of social ones in Klaipėda. The state theatre system was decentralised only in the 1930s, after changes in the strategy of cultural policy had been made: the Šiauliai department of the State Theatre was founded in 1931. [From the publication]