Armia Wielkiego Księstwa Litewskiego w latach 1717-1775. Komput, budżet i struktury organizacyjne oddziałów

LTStraipsnyje detaliai aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) armijos sudėtis, jos biudžetas ir organizacinės struktūros 1717-1775 m. laikotarpiu. Po 1717 m. „Nebyliojo“ seimo, kai baigiantis Didžiajam Šiaurės karui Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) galutinai įsigalėjo Rusija, Lietuvos didžiajai kunigaikštystei (LDK) buvo palikta 6000 karių kvota. Tokia struktūra galiojo beveik 60 metų. Kariuomenę sudarė: kariuomenės administracija ir vadovybė (du etmonai), užsienio autoramentas (korpusas), tautinis autoramentas, trys janyčarų ir vengrų pėstininkų vėliavos ir artilerijos korpusas. Užsienio autoramentą sudarė 3 pėstininkų ir 4 dragūnų daliniai. Autorius labai detaliai išnagrinėja to meto LDK kariuomenės finansinį aprūpinimą ir visų ją sudariusių dalinių sudėtį. ATR valdovai iš Saksų dinastijos nesirūpino Lenkijos ir Lietuvos reikalais, todėl iki Didžiųjų reformų pradžios po 1764 m. LDK kariuomenė vegetavo, buvo prastai aprūpinta ir apmokyta, jai trūko logistinės paramos, buvo žemos disciplinos, viso to nespėjo pataisyti ir paskutinių dešimtmečių reformos. Reikalai tirtu laikotarpiu pagerėdavo epizodiškai ir laikinai, kai armijai vadovaudavo reiklesni didieji etmonai. Iš tikro per visą nagrinėjamą laikotarpį lietuvių pajėgos buvo nepakankamai finansuojamos, jos retai siekė 4000 žmonių.Reikšminiai žodžiai: 18 amžius; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Finansavimas; Kariuomenė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Army; Finances; 18th century.