LTStraipsnyje analizuojama etninio veiksnio reikšmė Vidurio ir Rytų Europos politinėje realybėje. Analizei atlikti naudotasi dviem politologijos kategorijomis - politine koncentracija ir konkurencija. Istoriniame ir politologiniame kontekstuose galima išskirti du tradicinius etninio veiksnio koncentracijos ir konsolidacijos politikoje modelius: 1) valstybės valdžios ir politinio elito daugiaetniškumo kaip reikšmingo politinių bendruomenių galių veiksnio traktavimą; 2) valstybę sudarančiam etnosui pagrindinio vaidmens suteikimą politinėje konsolidacijoje. Nuo XIV iki XVIII a. Vidurio ir Rytų Europoje politinė koncentracija ir konkurencija vyko pagal pirmąjį modelį. Minėtuoju laikotarpiu regione vyravusiomis sąlygomis etninis veiksnys dažnai buvo nustumiamas į antrą planą. Straipsnyje pristatoma atlikta politikos, vykdomos pagal pirmąjį modelį, konkrečių atvejų istorinė analizė. XIX a. palaipsniui keitėsi etninio veiksnio įtaka politinei realybei Vidurio it Rytų Europoje. Tokią padėtį lėmė analizuojamo regiono virsmas politinės konkurencijos tarp dviejų alternatyvių koncepcijų šalininkų arena. Dėl šios priežasties politinių bendrijų sukūrimas tapo neįmanomas. Jų vietą pradėjo užimti etninės-kultūrinės tautos. Straipsnyje pateikiama išsami šio proceso analizė. XX a. Vidurio ir Rytų Europoje vėl pradėta reikšti iniciatyvas kurti politinę valstybės galią, daugiaetniškumo veiksnį panaudojant kaip reikšmingą politikos įrankį. Šios pastangos buvo bevaisės, nes etnosas tapo konsolidacijos ir konkurencijos įrankiu politinėje kovoje. Pagrindinė straipsnio išvada - politika Vidurio ir Rytų Europoje tapo paklusni etniškumo veiksniui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninė-kultūrinė tauta; Etninės-kultūrinės tautos; Politinė realybė; Politinė tauta; Politinės tautos; Procesai; Rytų Europos šalys (Eastern Europe states); Tautinė politika; Tautų kūrimosi; Tautų kūrimosi procesai; Vidurio Europa; Central Europe; East Europe; Ethnic-cultural minorities; Nation-building processes; National policy; Nationbuilding; Political nation' ethnic-cultural nation; Political nations; Political reality; Processes.
ENThe article attempts to analyze the importance of the ethnic factor in the formation of the political realism in Central and Eastern Europe. Two cognitive categories from the political science were implemented here: concentration and political rivalry. From the historical and political perspective, one may distinguish two models of the implementation of the ethnic factor in the consolidation policy and political concentration: 1) treating multiethnicity by the authorities and the political elite as an important component of the superpower of political communities; 2) assigning the ethnos a leading role in political consolidation. In the period from 15lh to 18lh century, in Central and Eastern Europe, concentration and political rivalry followed the first model. Under the existing circumstances, in the region, the ethnic features were perceived as secondary. The author of this article re-examines some of the well-known cases from the historical perspective, which followed the mentioned above model. In 19th century, there was a slow shift in the significance of the ethnic factor in the political realism in the region of Central and Eastern Europe. Political communities failed to be established in this part of the continent, as this part of Europe became the arena of the political rivalry between the creators and carriers of the alternative concepts of the formation of the political communities. Hence, they were replaced by the ethnic-cultural nations. Last attempts to support the state political power, based on multiethnicity as the political means, were taken in the twentieth century. They failed too, as ethnos became the factor for consolidation and political rivalry. The final conclusion confirms the statement that politics in Europe underwent the process of ethnicisation. [From the publication]