Józef Mackiewicz i Michał Römer a sprawa lituanizacji Wileńszczyzny w latach 1939-1940

• Jozefas Mackiewiczius, Mykolas Remeris ir Vilnijos lituanizavimo klausimas 1939-1940 metais
• Józef Mackiewicz, Mykolas Römeris and the Lithuanisation of the Vilnius Region in 1939-1940

LTStraipsnio temą inspiravo diskusija, kilusi Lietuvos visuomeniniamc-kultūriniame diskurse po Józefo Mackiewiczius knygos Tiesa akių nebado (Vilnius 2015) / Prawda vv oczy nie kole (Londyn: Kontra 2002) vertimo j lietuvių kalbų. Šioje knygoje Autorius pateikia tam tikrus kaltinimus žinomam profesoriui, visuomenės veikėjui Mykolui Röme- riui. Nurodoma, jog pastarasis 1939-1941 metais savo nuostatomis ir veiksmais buvo „lietuvių tarnu“, „kenkėju“ ieškant sprendimų Vilniaus krašto integracijai į to meto Lietuvą. Straipsnyje svarstoma, nagrinėjama ar tokie J. Mackiewicziaus kaltinimai turi pagrindo, aiškinamasi kur slypi jų diskusijos esmė ir jos aktualumas šiandienos Lietuvai. Konstatuojama, kad J. Mackiewicziaus kaltinimai Mykolui Romėnui - pagrįsti emocijomis, o ne racionaliais argumentais. Iš esmės, abu jie buvo kritiškai nusistatę dėl Vilniaus krašto lituanizavimo. Tačiau jų kritiško požiūrio skirtumus apsprendė skirtinga „krašto/krajovcinės idėjos“ interpretacija. J. Mackiewiczius savo kritines nuostatas dėstė iš Istorinės Lietuvos atkūrimo pozicijų, o M. Römeris - atsižvelgdamas į tai, kad reali Lietuva jau 20 metų buvo etninė ir neišvengiamai tokia ir liks.Pažymima, kad M. Römeris aktyviai ieškojo galimybės lietuvių ir lenkų susitarimui Vilniaus krašte, pasisakė prieš prievartinius lietuviškos valdžios metodus integruojant Vilniaus kraštą j to meto Lietuvą, kritikavo tiek lenkišką, tiek lietuvišką nacionalizmus ir siūlė integruoti kraštą, remiantis „pilietiniu“, o ne „tautiniu“ principu. Tai reiškė integruoti, išlaikant etnokultūrinį Vilniaus krašto savitumą, o ne lituanizuojant. Pastebima, kad turint galvoje, jog iki šiol Lietuvoje dar nėra sukurtas aiškus valstybinis modelis kaip reikia spręsti Vilniaus krašte geografinių ir istorinių pavadinimų bei gyventojų pavardžių ortografijos klausimus aptarta diskusija gali būti naudinga tokio modelio paieškoms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: J. Mackevičius, M. Riomeris, Vilniaus kraštas, lituanizacija; Vilnius, Vilnija, krajovcai, krajovcinė idėja, lituanizavimas, Antras pasaulinis karas, sovietų okupacija, vokiečių nacių okupacija; J. Mackevičius, M. Riomeris, Vilnius region, Lithuanisation; Krajovcai), regional vision, Lithuanisation, World War Two, Soviet Occupation, occupation by German Nazis; Vilnius, Vilnius Region, Krajowcy (Fellow Countrymen or Natives.

ENThe subject for this paper was prompted by a discussion in the public cultural discourse in Lithuania, after the book entitled, Prawda w oczy nie kole by Józef Mackiewicz (Londyn: Kontra 2002) was published, before being translated into Lithuanian language, Tiesa akių nebado (Vilnius 2015). The author of the book discusses certain accusations against Michał Römer, a well-known professor and notable figure in Lithuania. It is claimed that in 1939-1941, the latter was a “servant of Lithuanians”, a “saboteur”, and a - strong “believer” in perusing integration of the Vilnius Region with Lithuania. The present article is an analysis which attempts to identify whether such accusations made by J. Mackiewicz had grounds, to clarify the core and relevance of the discussion to present- day Lithuania. It is stated that accusations brought by J. Mackiewicz against Michał Römer, are supported by emotions rather than rational arguments. In fact, both men were highly critical of the Lithuanisation of the Vilnius Region. However, disparity in their critical views was determined by a different interpretation of the “regional vision” (the idea of the region promoted by Krajowcy or Fellow Countrymen or Natives, krajovcai, opposing the division of the former Polish-Lithuanian Commonwealth). J. Mackiewicz presented his critical views from the perspective of restoration of Historical Lithuania, whereas Michał Römer, took into account the fact that in reality Lithuania had been ethnic for 20 years, and it would remain as such. It is noted that M. Micha! Römer, actively sought opportunities for accord between Lithuanians and Poles in the Vilnius Region, raised objections to forceful methods of the then Lithuanian authorities applied in integrating the Vilnius Region into Lithuania of that period. [...].