Demografinio senėjimo problemos socialinėje Europos Sąjungos darbotvarkėje

LTStraipsnio tikslas – remiantis ES valstybių narių gyventojų statistikos duomenų ir Europos Bendrijų Komisijos dokumentų analize, atskleisti, kaip ES politinėje darbotvarkėje yra atsižvelgiama į demografinio senėjimo problemas. Jame aptariama dabartinė Europos šalių gyventojų demografinio senėjimo situacija bei jos ateities perspektyvos, akcentuojama, kad iki šio amžiaus vidurio vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) gyventojų lyginamasis svoris padidės beveik iki 30 proc., o vyresnio amžiaus žmonių priklausomybės rodiklis - padvigubės (nuo 25 proc. 2004 m. iki 50 proc. 2050 m.). Demografinio senėjimo raiška kelia iššūkius ekonomikos, politikos, švietimo bei finansų sistemoms, taip pat socialinei ir sveikatos apsaugai. Atsiliepiant į šiuos iššūkius, Europos Sąjungos institucijos identifikavo demografinį senėjimą kaip svarbią ES ir valstybių narių politikos sritį, o priemonės, skirtos įveikti (arba sušvelninti, minimizuoti) neigiamas demografinio senėjimo proceso pasekmes buvo integruotos į svarbiausias ekonominės, užimtumo ir socialinės (gyventojų bei sveikatos) politikos sritis. Jos grindžiamos bendra principine nuostata – būtina skatinti „aktyvų ir sveiką senėjimą“- įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą ir darbinio gyvenimo ilginimo strategijas, užtikrinti pagyvenusių žmonių visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime. Europos Komisijos dokumentuose kaip viena iš svarbiausių socialinės apsaugos sričių yra išskirta sveikatos politika, šiuose dokumentuose suformuluoti svarbiausi valstybių narių sveikatos apsaugos tikslai ir prioritetinės veiksmų kryptys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demografinis senėjimas; Gyventojų amžiaus struktūra; Socialinė politika; Aktyvus senėjimas; Sveikatos apsauga; Demographic ageing; Population age structure; Social policy; Active ageing; Health care.

ENThe aim of the article is, based on the analysis of the EU member states residents’ statistical data and the European Community Commission documents, to reveal that the EU political agenda is taking into consideration the problems of demographical ageing. It discusses the current situation of demographical ageing of the residents of the current European countries, as well as its future and perspectives, and accentuates that until the middle of this century, the comparative weight of seniors (65 years and older) will rise to almost 30 percent, and the index of the seniors’ dependency will double (from 25 percent in 2004 to 50 percent in 2050). The manifestations of demographical ageing pose a challenge to the economic, political, educational, and financial systems, as well as to the social and public health sectors. In response to these challenges, the EU institutions identified demographical ageing as an important EU and member states policy, and the measures to deal with the negative consequences of the demographical ageing process were integrated into the most important economic, employment, and social policy sectors. These are based on the common principled attitude – promoting "active and healthy ageing" – of implementing strategies of life-long learning and extended working life and ensuring the full-fledged participation of seniors in the life of the society. In the European Commission’s documents, health policy is specified as one of the most important social security areas. These documents formulate the most important aims and directions of priority actions with respect to the health security policy.