LTKnyga sudeda iš keturių pagrindinių dalių. Pirmajame skyriuje aprašomas vaistinių steigimo reglamentavimas, įstatymų įtaka vaistinių plėtrai, konkurencija ir ekonominiai vaistinių rodikliai, atskleidžiantys ilgainiui gerėjantį vaistinės paslaugų pasiekiamumą. Antroji dalis skirta profesinei, visuomeninei farmacininkų veiklai aptarti. Knygoje atskleidžiama visuomeninė farmacininkų saviraiška, turėjusi įtakos ne tik farmacijos raidai, bet ir socialiniams pokyčiams Lietuvoje. Trečiajame skyriuje atskleista vaistinių savininkų ir darbuotojų tautybių kaita. XIX a. pradžioje dauguma farmacininkų buvo vokiečiai, vėliau vaistinėse dirbo lietuviai, žydai, lenkai. XIX a. pabaigoje stiprėjo tautinio identiteto raiška, kilo kova už tautinių bendruomenių stiprinimą. Darbe nusakoma, kaip dėl šių ir kitų įvykių keitėsi vaistinių savininkų, darbuotojų ir farmacijos studentų tautinė sudėtis. Paskutiniame - ketvirtajame - knygos skyriuje aptariamas moterų farmacininkių profesinis kelias, paskatos pasirinkti šią specialybę, aplinkybės, padėjusios išsivaduoti iš visuomenės joms nubrėžtų veiklos sričių. Aprašoma moterų farmacininkių profesinė, visuomeninė, tautinė patriotinė ir mokslinė veikla. Darbas atskleidžia, kaip keitėsi farmacijos bendruomenė, kokių sunkumų, ribojimų jai teko patirti, kokių rezultatų pavyko pasiekti. [Iš įvado]Reikšminiai žodžiai: Rusijos imperija (Russian Empire); Farmacija; Vaistinės; Farmacininkai; Tautinis judėjimas; Moterys farmacininkės; Medicinos mokslas; Vilniaus medicinos draugija; Lithuania; Russian Empire; Pharmacy; Pharmacies; National movement of Lithuanians; Women pharmacists; Medicine science; Medical association of Vilnius.