Per lūžtantį tiltą: Lietuvos SSR rašytojų sąjungos ir SSRS rašytojų sąjungos skyrybos 1989 metais

LTStraipsnyje aptariama besikeičianti lietuvių literatūros autorių kultūrinė politinė situacija Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metais. Sovietinės priklausomybės laikais viešai savo kūrybą skelbiantys ir okupacinei valdžiai „lojalūs“ literatai būdavo kviečiami tapti Lietuvos SSR „tarybinių rašytojų“ sąjungos nariais ir dalyvauti šios organizacijos veikloje. Šis profesinis socialinis rašytojų susivienijimas buvo „sąjunginės“ SSSR rašytojų sąjungos padalinys. Prasidėjusi pertvarka (perestrojka) Sovietų Sąjungoje ir tautinis Sąjūdis Lietuvoje tapo prielaidomis lietuvių rašytojams pradėti galvoti apie savarankišką, nuo Maskvos politinių institucijų nepriklausomą, profesinį susivienijimą. Jo provaizdžiu tapo tarpukario Lietuvoje veikusi Lietuvių rašytojų draugija ir kitos Vakarų Europos šalyse nuo XIX a. steigiamos rašytojų bendrijos. Parengus Lietuvos rašytojų sąjungos įstatų projektą ir patvirtinus jį 1989 m. birželio 7 d. įvykusiame rašytojų suvažiavime, buvo pertvarkyti teisiniai organizacijos, pavadintos Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), pagrindai. Juridiškai bei politiškai LRS atskirta nuo TSRS rašytojų sąjungos. Tai įvyko 1989 metų viduryje, dar neatkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybės. Realus organizacijų skyrybų procesas vyko 1989 m. rudenį. Išvadose teigiama, kad aptartas LRS savarankiškumas tapo realus tiek dėl palankių perestrojkos ir Sąjūdžio veiksnių, artėjančio Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tiek ir dėl asmeninių ano meto Lietuvos rašytojų pastangų, išskirtinių moralinių įsipareigojimų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būsena; Moralinis imperatyvas; MoralinisImperatyvas; Rašytojų organizacija; Sąjūdis; Įstatai; Condition; Moral imperative; Reform movement of Lithuania; Statute; Writers organization; Writers' organization.

ENThe article discusses changing cultural and political situation of Lithuanian writers during the years of the Reform Movement of Lithuania. Throughout the Soviet occupation, Lithuanian writers, who were “loyal” to the occupying power and freely published their works, had been invited to join the Lithuanian SSR “Soviet Writers” Union and participate in its activities. This professional social union of writers was the division of the “allied” USSR Writers’ Union. The reform (perestroika) which started in the Soviet Union and the National Movement in Lithuania became the reason for Lithuanian writers to start thinking about an autonomous and independent from Moscow authorities professional organization. The Lithuanian Writers’ Union which operated in Lithuania between the two world wars and other Western European writers’ associations, established since 19 c., became its symbolic model. After the preparation of a statute project of Lithuanian writers’ union and its approval on the 7th of June 1989 at the writers’ convention, legal documents of the organization named the Lithuanian Writers’ Union (LWU) were reorganized. By a public statement of the convention participants, legally and politically the LWU was separated from the USSR Writers’ Union. It happened in the middle of 1989, when the independence of the Republic of Lithuania had not yet been restored. The factual separation of organizations, which took place in the autumn of 1989, was controversial and complicated: it was necessary to find funding sources for the LWU and its publications, to establish Lithuanian Literature Foundation, Author Rights Agency, and etc. The article argues that the discussed seperation was possible because of perestroika and the Reform Movement of Lithuania, forthcoming restoration of Lithuania’s independence and personal efforts and moral obligations of Lithuanian writers. [From the publication]

• Įrėminta tapatybė : Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje / Vilius Ivanauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 472 p.
• Rašytojo socialumas : lietuvių rašytojų savivoka XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje / Loreta Jakonytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 254 p.