Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai sveikatos apsaugos sistemai

LTTikslas. Straipsnyje siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų demografinio senėjimo procesą (retrospekcija, dabartis ir perspektyva), atskleisti šio proceso keliamus iššūkius Lietuvos visuomenės raidai ir išryškinti kontroversišką diskusiją dėl galimų iššūkių sveikatos apsaugos sistemai.<...> Rezultatai ir aptarimas. Atlikta statistikos duomenų, mokslinių tyrimų rezultatų bei konceptualiųjų ES dokumentų analizė leidžia daryti šias išvadas: • Nors gyventojų amžiumi Lietuva kol kas yra viena jauniausių ES šalių narių, šiuo metu Lietuvoje stebimas itin spartus gyventojų senėjimo procesas, dėl kurio šio amžiaus viduryje (2050 m.) Lietuva pereis į kitą šalių grupę, kuri gyventojų senatvės lygio požiūriu užima vidurinę poziciją ES šalių konktekste. • Sutariama, kad intensyvus vyresniosios kartos gausėjimas (ypač pačių vyresniųjų) visuomenėje iš esmės keičia visuomenės demografinę ir socialinę struktūrą, gamybos, paskirstymo ir vartojimo sistemas, o sveikatos apsaugos sistemai kelia finansavimo užtikrinimo, aukštos kokybės paslaugų subalansuotos plėtros bei jų prieinamumo visiems, taip pat sveikos gyvensenos propagavimo iššūkius. • Pastaruoju metu vienaveiksnėms linijinėms gyventojų senėjimo pasekmių sveikatos apsaugos sistemai prognozėms (sparčiai didėjant pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių skaičiui, ateityje nepaliaujamai augs poreikis sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugoms, o tai gali tapti visuomenei nepakeliama našta) vis dažniau priešpastatomi subtilesni, daugiaveiksniai globos ir slaugos reikalaujančių pagyvenusių žmonių skaičiaus kaitos vertinimai <...>. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Gyventojai; Demografinis senėjimas; Gyvenimo trukmė; Sveikatos priežiūra; Poreikis paslaugoms; Population. population ageing; Life expectancy; Health care; Demand in services.

ENThe purpose of the article is to assess the process of demographic ageing of the Lithuanian population (retrospection, presence and perspective), reveal challenges of the process posed to the progress of the Lithuanian society and highlight controversial discussion concerning eventual challenges to be faced by the health system. The analysis of statistical data, research results and conceptional EU documents leads to the following conclusions: • Although by the age of its population Lithuania is still one of the youngest EU member states, in Lithuania there is currently observed a remarkably rapid process of ageing of population, as a result of which in the middle of the century (2050) Lithuania will fall under another group of countries which in terms of the level of age of population takes the middle position in the context of the EU countries. • It is accepted that intense extension of the senior generation (of the oldest in particular) substantially alters demographic and social structure of the society, production, distribution and consumption systems, while subjecting the health system to the challenges of funding assurance, balanced development of high-quality services and their wide availability, as well as of promotion of healthy lifestyle. • Recently more subtle, multi-factor assessments of variation of the number of senior persons requiring nursing and care are more and more opposed by one-factor linear prognoses of the effects of ageing of population on the health system.