Baltic States: from giddy success towards the financial meltdown?

LTAtgavus nepriklausomybę Baltijos valstybės paveldėjo planinio ūkio finansų rinką (iš esmės valstybės bankai ir valstybės draudimo įmonės), kuri buvo menkai išvystyta, taigi ir minimaliai tenkino augančius rinkos poreikius. Privatizacijos procesai paskatino rinkos liberalizaciją. Kaip ir buvo galima tikėtis pagrindinę finansinių paslaugų rinkos dalį užėmė privatusis sektorius - t.y. namų ūkiai ir nefinansinės įmonės - kurio reikšmė tiek ekonomikos raidai, tiek finansų sistemos tvarumui šiandien yra labai didelė. Pirmiausia įmonės finansų rinkose (bankai, draudimo įmonės, akcijų birža) gali tenkinti finansinių išteklių paklausą ir įgyvendinti investicinius planus. Namų ūkiai turi didesnes galimybes skolintis ilgo ir trumpo laikotarpio prekių vartojimui. Taip pat akivaizdžiai yra išaugusios privačiojo sektorius taupymo galimybės - bene vienakryptį investavimą indėlių pavidalų keitė plataus spektro investavimo instrumentai. Taigi kaip valstybių tarpusavio ryšiai plačiąją prasme tapo stipresni didėjant globalizacijai ir integracijai, taip ir valstybės viduje atskiri sektoriai tapo vis labiau vieni nuo kitų priklausomi. Skirtinguose literatūros šaltiniuose sutinkami įvairūs metodai ir priemonės finansų rinkos analizei, tačiau autorių nuomone pati finansų rinkų techninė ar fundamentali analizė nepilnai atspindi juose vykstančius procesus ar tarpusavio priklausomybę.Taigi analizė, paremta finansinių srautų valstybės viduje tarp skirtingų jos subjektų aiškinimu, pateikia išsamesnį vaizdą. Ypatingai tai yra aktualu esant pokyčiams ekonominiuose cikluose, t.y. krizėms, nes tuomet susiformavęs turto ir įsipareigojimų neatitikimas lemia nuostolius kaip finansų sistemai, taip ir netiesiogiai visam ūkiui. Atsižvelgus į tai šio straipsnio tikslas yra dvejopas: išnagrinėti finansinių krizių priežastis ir galimus jų identifikavimo rodiklius bei atskleisti nefinansinių įmonių ir namų ūkių finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pozicijas. Tikslas realizuojamas apibendrinant teorinius teiginius ir samprotavimus apie ekonominių ir finansinių krizių priežastis ir pasekmes šalių ūkiams, nagrinėjant šiandieninės globalinės ekonominės krizės poveikį Baltijos šalių ūkiams remiantis finansinių srautų valstybės viduje tarp skirtingų jos subjektų analizę bei pateikiant ekspertinius vertinimus dėl iššūkių, su kuriais tenka susidurti jau dabar, Baltijos valstybėms perėjus į staigaus ekonomikos kritimo fazę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Ekonominė krizė; Finansinė krizė; Finansų sistema; Realus ir finansinis sektoriai; Baltic States; Economic crisis; Financial crisis; Financial system; Real and financial sectors.

ENThe global financial turmoil is also impacting the Baltic States, since any severe disturbance in the financial markets and the related uncertainty also undermine the opportunities of banks and other financial institutions operating in the Baltic States to obtain funding. Current and coming year will be probably the most unfavourable for financial markets of the Baltic States. This article considers the impact of current economic crisis on the Baltic States financial system and its economies as a whole. The main research tasks of the article are as follows: we analyze the causes and possible indicators for measurement of economic and financial crisis and also we examine the financial systems of the Baltic States and compose our thoughts on changes in economic situation during the last decade. In different sources of literature various methods and means for analysis of financial market are found. However, in opinion of authors traditional technical or fundamental analysis of financial market is proper in our case, but does not fully display processes in it, as well as interrelationship of these processes. Thus, analysis based on explanation of financial flows inside the country between different subjects present a more comprehensive view. It is especially relevant when changes in economic cycle appear, Le. crisis, because than formed imbalance between assets and liabilities determines losses not only in the financial system, but also in the entire economy. [...]. [From the publication]