Senosios kaimų kapinės

LTStraipsnyje apžvelgiama Kretingos parapijos senųjų kaimų (Ankštakių, Asteikių, Bliūdsukių, Būdviečių, Daktarų, Genčų, Jokūbavo, Kiauleikių, Klibių, Kretingos, Kretingos II, Kukoriškių, Kurmaičių-Tintelių, Kurmaičių I, Kurmaičių II, Kurmaičių III, Kvecių, Laumalių, Pajuodupių, Petrikaičių, Pipirų, Pryšmančių I, Pryšmančių II, Rubulių, Ruginių, Rūdaičių, Šašaičių I, Šašaičių II, Traidžių I, Traidžių II, Tūbausių I, Tūbausių II, Voveraičių, Žadeikių I, Žadeikių II, Žygų) kapinių istorinė raida, komentuojami archeologiniai radiniai ir laidosenos bruožai. Nuo Kretingos apylinkių krikšto iki XVIII a. pabaigos kiekvienas parapijos kaimas turėjo savo kapines. Tyrinėjant senąsias kaimų kapines prie ištirtų kapų nepastebėta individualių memorialinių antkapinių paminklų (kryžių ir pan.) pėdsakų. Manoma, kad iki XVIII a. pabaigos kapus žymėjo tik žemių kauburėliai, o bendromis kaimo lėšomis kapinėse buvo pastatoma koplytėlė su šventųjų skulptūromis, keletas monumentalių ornamentuotų kryžių, stogastulpis ar koplytstulpis. Tokia mirusiųjų atminimo ir pagerbimo tradicija senosiose kapinėse išsilaikė iki mūsų laikų. Krikščioniškos tradicijos XVI–XVII a. jau turėjo didelės įtakos vietos gyventojams, keitė jų pasaulėžiūrą, nors laidojimo papročiuose dar buvo nemažai pagonybės reliktų, kurie kapuose išnyko XVIII amžiuje. Senosiose kapinėse randama grupinių kapų, kuriuose vienoje duobėje palaidoti 2-4, o kartais ir daugiau mirusiųjų. Juos galima būtų suskirstyti į du tipus: šeimyninius ir kolektyvinius kapus. Dalį senųjų kapinių sunaikino sovietinė melioracija, paversdama jas ariamu lauku.Reikšminiai žodžiai: Kaimo kapinės; Kaimų kapinės; Kretingos parapija; Kretingos parapijos kapinės; Kretingos rajonas; Laidojimai; Burials; Cemetery of the villages; Kretinga Parish Cemeter; Kretinga parish; The burial-grounds; The district of Kretinga.