Kretingos bažnyčios varpai
LTStraipsnis skirtas Kretingos bažnyčios varpų istorijai. Remiantis ankstesniais tyrimais, archyvine ir ekspedicijų metu surinkta medžiaga, straipsnyje bandoma apžvelgti istorinius įvykius ir dabartinę situaciją, aptarti varpų būklę, gamintojus ir vertę. Istorinių duomenų apžvalga atskleidžia, kad parapija patyrė didelių nuostolių. Nė vienas iš keturių XIX a. pradžios dokumentuose minimų varpų nepasiekė mūsų laikų. Senieji varpai įdomūs istorine prasme. Kretingos varpai buvo vieni seniausių prieš Pirmąjį pasaulinį karą žinomų Žemaičių arba Telšių vyskupystės instrumentų. Vienas varpas buvo pagamintas Hanso Majerio 1592 m. Rygoje. Kitas išlietas 1593 m. Gdanske Matijaus Bennincko. Trečiasis galėjo būti pagamintas 1748 m. Johano Jakobo Dornmanno Karaliaučiuje. Vieną varpą paėmė 1831 m. sukilėliai. Maištininkai galėjo rekvizuoti ir vieną iš mažesniųjų instrumentų. Daroma prielaida, kad vieną varpą kretingiškiai prieš Pirmąjį pasaulinį karą nusipirko Valdajuje. Jį 1916 m. karo reikmėms rekvizavo vokiečiai. 1939 m. kretingiškiai Paryžiuje įsigijo naują varpą. Jis buvo sunaikintas per 1941 m. bažnyčios gaisrą, kaip ir kiti bažnyčios varpai. Kretingos klebono B. Burneikio iniciatyva 1984 m. Kadagynų kaime buvo įkurta liejykla, kurioje pagaminti trys varpai. Tie varpai turi daug mikroplyšių, todėl nebenaudojami. Vienas geras instrumentas kabo bažnyčios bokšte. Jis pagamintas Maskvoje Pavelo Finliandskio fabrike XIX a. pab. – XX a. pr. Kretingoje atskirai pastatytos varpinės nebuvo, o didieji varpai kabojo didžiajame fasadiniame bažnyčios bokšte.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Kretinga; Liejimas; Varpai; Bells; Casting; Church; Kretinga.
