LTKretingos bernardinų vienuolynas – seniausias Vakarų Lietuvoje. 1610–1617 m. sumūryta bažnyčia buvo palyginti nedidelė, bet labai puošni. Ją sudarė viena ilga nava, perdengta dailiu nerviūriniu skliautu ir kreipianti tikinčiųjų žvilgsnius į didįjį altorių, už kurio tęsėsi siauresnė už navą presbiterija – vienuolių choras. Vienuolyno ansamblyje susipina gotika ir renesansas. Kretingos bažnyčios architektūroje, vidaus įrangoje bei puošyboje ryškiai atsiskleidė XVII a. pradžioje paplitusio šiaurės manierizmo bruožai. Vėlyvojo renesanso ar manierizmo ir baroko bruožų turintis altorių ansamblis atspindėjo Katalikų Bažnyčios idėjų programą, aktualias teologines dogmas išreiškė paveikia vaizdų kalba. Šio ansamblio atgarsiai jaučiami ir dabar, kelis kartus atnaujintame bažnyčios viduje. XVII–XVIII a. susiformavo bažnyčios altorių ansamblis. Iki mūsų dienų išlikusio didžiojo altoriaus architektūrinė dalis, taip pat dalis skulptūrų bei unikalūs dekoratyviniai drožiniai. Kretingos bažnyčią dabar garsina Šv. Antano Paduviečio altorius. Šv. Antano atlaidai XIX a. tapo svarbiausia Kretingos parapijos švente, pritraukiančia maldininkų iš visos Lietuvos. Savo idėjine programa Viešpaties Jėzaus altorius glaudžiai siejosi su šventoriuje nuo XVIII a. I pusės įrengta Kalvarija. Nepaisant pertvarkymų ir sovietmečio nuniokojimų, Kretingos bažnyčia išsaugojo gyvą bernardiniškąją tradiciją ir per šimtmečius susiklosčiusį šios vienuolijos meninį paveldą.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Bernardinai; Dailė; Dailės paveldas; Kretinga; Paveldas; Švč. Mergelė Marija; Art; Art heritage; Bernardine; Church; Heritage; Kretinga; The Bernardines; Virgin Marija.