Bažnyčios atlaidai ir šventųjų relikvijos

LTStraipsnyje apžvelgiama Kretingos bažnyčios atlaidų ir šventųjų relikvijų istorija XVII-XXI a. Kretingos bažnyčios tituliniai globėjai buvo Švč. Mergelė Marija ir Šv. Pranciškus, todėl 1618 m. rugpjūčio 21 d. popiežius Paulius V suteikė septynerių metų ir septynių kvadragenų atlaidus tiems, kas atitinkamomis dienomis aplankys Kretingos bažnyčią ir pasimels Šventojo Tėvo intencija. Vėliau 1639 m. spalio 8 d. popiežius Urbonas VIII suteikė dešimties metų visuotinius atlaidus, o 1653 m. suteikti tokie atlaidai, kokius tegalima gauti aplankius septynis altorius Šv. Petro bazilikoje Romoje. XVII a. pabaigoje – XVIII a. buvo įvesti ir Šv. Antano atlaidai. 1923 m. Kretingos atlaidų sąrašą sudarė net 26 pozicijos. Labiausiai Kretingos parapija garsėja Šv. Antano atlaidais. Didesnis pamaldumas šiam šventajam atsirado 1862 m., kuomet buvo atvežta ir viešai išstatyta Šv. Antano Paduviečio relikvija, o itin išpopuliarėjo 1922-1939 m., kuomet Kretingos vienuolynas tapo Lietuvos pranciškonų sostine. Įvairiais istorijos tarpsniais Bažnyčią pasiekė ir daugiau šventųjų relikvijų - Šv. Agnetės, Šv. popiežiaus Felikso, Šv. kankinių Viktorino, Justino ir Restituto, Šv. kankinio Klemenso, Šv. kankinių Fausto ir Konrado, Šv. kankinių Verekundo, Simplicijaus, Fausto ir kitų. Taip pat saugoma ir Šventojo Kryžiaus medžio relikvija. Šiais laikais šventųjų relikvijos saugomos visuose Kretingos bažnyčios altorių tabernakuliuose.Reikšminiai žodžiai: Bažnytiniai atlaidai; Bažnyčios atlaidai; Kretinga; Kretingos pranciškonų vienuolynas; Šventųjų relikvijos; Church festival; Devotions; Kretinga; Kretinga Franciscan Monastery; Relics; Sacred relics.