Kretinga Lietuvos pranciškonų provincijos istorijoje

LTStraipsnyje apžvelgiama Kretingos pranciškonų vienuolyno istorija. Vienuolynas įkurtas 1602 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos pastangomis. Kaip ir kitų pranciškonų ordino namų Lietuvoje vienuoliai, Kretingoje bernardinai organizavo bažnytines brolijas. Kretingos vienuolynas ilgai veikė Tytuvėnų vienuolyno šešėlyje. Per keletą šimtmečių prie Kretingos vienuolyno veikė įvairios mokyklos. Tarp kitų pranciškonų ordino vienuolynų kretingiškis ilgai neišsiskyrė dydžiu, misijų ar socialine veikla. Išskirtinė jo vieta Lietuvos pranciškonų istorijoje susijusi su kritiškiausiu momentu – katalikų vienuolynų likvidavimo carinėje Rusijoje laikotarpiu, kai uždarius kitus vienuolynus tai buvo vienintelis vyrų katalikų vienuolynas Žemaitijoje (net iki 1927 m., Žemaičių Kalvarijos vienuolyno atgaivinimo). Išlikti jam padėjo Kretingos nuošalumas ir caro valdžios pasirinkimas: po 1842 m. įvykdytos katalikų vienuolynų reformos jis gavo privilegijuotą pirmos klasės vienuolyno statusą; be to, vietos vienuoliai išvengė represijų per 1863 m. sukilimo įvykius. Vienas kitas neuždarytas vienuolynas imperijoje atliko kalėjimo funkciją: juose bausmes atlikdavo dvasinės ir pasaulietinės valdžios nubausti kunigai. Susidarius palankioms aplinkybėms, XX a. pradžioje jis tapo ordino atgimimo židiniu. 1931–1948 m. ir 2004–2007 m. Kretinga buvo Lietuvos pranciškonų centras, kuriame sutelkta svarbiausia religinė, socialinė bei ūkinė veikla. Tai turtingas indėlis į Kretingos miesto kultūrinį paveldą, neatsiejama jo istorijos ir šiandienos dvasinio gyvenimo dalis.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Kretinga; Lietuva, Kretinga, pranciškonai; Pranciškonai; Franciscans; History; Kretinga; Lithuania, Kretinga, Franciscans.