LTStraipsnyje apžvelgiama Kretingos parapijos, bažnyčios ir vienuolyno praeitis. XIII a. viduryje atnešta krikščionybė sunkiai skynėsi kelią į Kretingą. Žemaičių vyskupu tapęs Merkelis Giedraitis ragino didikus statyti naujas katalikų bažnyčias. Atsiliepdamas į vyskupo raginimą, Katalikų bažnyčios padėtimi savo valdose ėmėsi rūpintis Žemaičių seniūnas ir Kretingos dvarininkas Jonas Karolis Chodkevičius, kuris 1602 m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Kartu buvo įkurta parapija, kurios dvasiniu gyvenimu rūpintis fundatorius pavedė vienuoliams bernardinams. Vienuolynas buvo pastatytas 1605–1610 m., o šalia jo 1610–1617 m. iškilo naujoji bažnyčia, kuri buvo gotikinė, vienanavė, bebokštė, su pailga pusapskrite apside. Bažnyčios interjerą papuošė meniški medžio plastikos kūriniai. Švenčiant bažnyčios įkurtuves, Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška ją konsekravo Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus titulu. 1659 m. švedų kariuomenei užėmus miestą, bažnyčia su vienuolynu buvo apiplėšti ir nuniokoti. Vienuoliai buvo persekiojami carinės Rusijos okupacijos metais. 1924 m. pranciškonams vėl buvo pavesta rūpintis Kretingos parapija. Kraštą užėmus sovietų Rusijai, okupacinė valdžia nutraukė pranciškonų vienuolijos veiklą. 1988 m. parapijiečiai rekonstravo parapijos namus, šventoriuje pasistatė kleboniją, susigrąžino Kretingos Lurdą, pradėjo senųjų kapinių Šv. Jurgio koplyčios atkūrimo darbus. XX a. pabaigoje buvo pradėti vienuolyno su bažnyčia pastatų restauravimo ir remonto darbai.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Kretinga; Kretingos bažnyčia; Kretingos pranciškonų vienuolynas; Parapija; Vienuolynas; Church; Kretinga; Kretinga church; Monastery; Parish; The Franciscan Monastery in Kretinga.