LTRecenzijoje aptariama Vitalijaus Asovskio eilėraščių rinktinė rusų kalba „Eilės apie žmogų“. Pažymima, kad šią rinktinę galima laikyti retrospektyvia, nes į ją sudėti skirtingu metu rašyti eilėraščiai. Recenzentė teigia, kad ši rinktinė gali būti ir postūmis aptarti šiuolaikinę rusų poeziją Lietuvoje, kuri, jos teigimu, nusėdo istorijos archyvuose, taip ir netapusi literatūriniu faktu. Pažymima, kad autorius priklauso tai rusakalbių Lietuvos rašytojų kartai, kuri pirmuosius žingsnius žengė gana vėlai. Aptariama rusakalbių Lietuvos rašytojų situacija Lietuvoje. Nagrinėjant V. Asovskio kūrybą, akcentuojama, kad rinktinėje daugiausia eilėraščių, skirtų plunksnos broliams, nepasiant to, maža intertekstinių nuorodų ar novatoriškų sprendimų, todėl eilėraštis dažnai lieka humoristinio ekspromto ribose. Pažymima, kad eilėraščiuose juntama ištikimybė silabotoninei eilėdarai, retai paįvairinamai verlibru, lyrinis subjektas – kasdienis sveiko proto, šiek tiek ironiškas žmogus. Akcentuojama, kad eilėraščių sintaksė disciplinuota. Konstatuojama, kad V. Asovskis pretenduoti į novatoriškumą gali tik tuose eilėraščiuose, kuriuose įsisavinami rusų poezijai būdingi siužetai. Pažymima, kad kasdienis V. Asovskio poezijos stoicizmas iškyla kaip įgimta žmogaus savybė, savotiškas imunitetas dažnai priešiškam, abejingam pasauliui. Reziumuojama, kad nors rinktinė veikiau yra vietinio masto, vis dėlto ji nusipelno dėmesio ir kaip simptomas tos būklės, kurioje dabar yra rusakalbė Lietuvos raštija.Reikšminiai žodžiai: Literatūrinė tradicija; Poezija; Rusų literatūra Lietuvoje; Vilniaus literatūrinis gyvenimas; Vitalijus Asovskis; Žmogaus įvaizdis; Human image; Literary tradition; Poetry; Russian literature in Lithuania; Vilnius' literary life; Vitalijus Asovskis, poetry; Vitaly Asovsky.