LTMonografijoje autorių kolektyvas nagrinėja kūrybos sąvokos slinktis nuo seniausių raštų iki dabartinių tekstynų. Kūryba yra vienas dažniausių viešojo gyvenimo, politikos ir medijų aplinkose vartojamų žodžių. Jo semantika kalbinėje lietuvių sąmonėje kito ir įvairiais tarpsniais dominavo skirtingi semantiniai požymiai. Atliktas tyrimas rodo, kad lietuvių kalboje įvyko keletas sąvokos semantinių slinkčių. Kūrybos prerogatyva perkelta iš dieviškosios į žmogiškąją dimensiją. Pirmoji slinktis atspindėjo dieviškojo prado žmoguje realizaciją per meno kūrinius, antroji perdavė žmogui ir praktinio, buitiškojo kūrėjo įgaliojimus. Kalbos duomenys rodo, kad sąvokoje dominuoja praktinė, į rezultatą orientuota kūrybos kryptis - kurti siekiant gauti rezultatą, „daryti kūrinį“, o kryptis - išgyventi kūrybos „būseną be rezultato“ yra retesnė. XXI a. sąvokos lūžis vyko su postmodernaus gyvenimo pokyčiais, į šiuolaikinį pasaulį atėjusia organizacine žinių, inovacijų, kūrybos ekonomikos logika. Kalbos kaip pasaulėvaizdžio ir pasaulėkūros ribas išplėtė nauji terminai, susiję su kūrybos objektais, būdais, metodais, kūrybinio lauko subjektais.Reikšminiai žodžiai: Kūrybiškumas; Kūryba; Semantika; Creativity; Semantics.
ENThe authors of the monograph examines the shift of the concept of creation from the oldest texts to the current corpora. Creation is one of the most commonly used words in public life, politics and media environments. Its semantics was changing in the Lithuanian consciousness and different semantic features dominated during different stages. The research carried out shows that there were several semantic shifts of the concept in Lithuanian. The prerogative of creation is moved from the divine to the human dimension. The first shift reflected the realization of the divine spark in a human being through the works of art, and the second handed over to human the powers of both practical and domestic creator. Language data show that the concept is dominated by a practical, result-oriented creative direction - to create in order to achieve a result, while the direction of experiencing "the state of creation without a result" is less frequent. The shift of the concept in the XXIst century was happening together with the postmodern life changes, organizational logic of knowledge, innovation, creative economy, which came into the modern world. The boundaries of language as a world-view and cosmogyny were expanded by new terms related to objects, ways, methods of creation, and subjects of creative field.