Inclusive education in the Lithuanian school : summing up and conclusions
LTLietuvoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad įtraukiojo ugdymo modelis bendrojo lavinimo mokyklose yra sudėtingas ir reikalauja permainų. Įtraukusis ugdymas – tai kompleksinė sistema, kurioje dinamiškai sąveikauja įvairūs komponentai (tikslai, turinys, procesai, aplinka, diskursai ir rezultatai) bei dalyviai (mokiniai, mokytojai, specialistai, administracija, tėvai ir socialiniai partneriai). Straipsnyje siekiama atskleisti įtraukios švietimo sistemos veikimo principus ir kokie veiksniai juos lemia. Tyrimo metu buvo aptarti Lietuvos mokyklose vyraujantys socialiniai ir psichologiniai santykiai (mokinių ir mokytojų tarpusavio ryšiai, mokyklos bendruomenės grupių bendravimas) ir edukaciniai (švietimo programa, procesas, aplinka, paramos teikimas) aspektai. Darbe atskleidžiami universalūs veiksniai, kurie reikšmingi siekiant įgyvendinti įtraukaus švietimo tikslus. Tie veiksniai apima visas mokyklinio gyvenimo sritims ir mokinių edukacijos procesą. Nauja paradigma paremtas įtraukusis ugdymas keičia mokinio ir mokytojo vaidmenų pusiausvyrą: mokytojas ir mokinys konstruoja žinias kartu; mokiniai eksperimentuoja, tyrinėja ir sprendžia problemas; socialiniai ir psichologiniai aspektai siejami su ugdymo veiksniais; mokymosi erdvės telkia bendruomenę, skatina bendrauti ir bendradarbiauti. Straipsnyje aptarti universalūs veiksniai leidžia daryti prielaidą, kad egzistuoja universalūs ugdymo principai, kurie grindžia įtraukaus ugdymo koncepciją.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenės narių sąveika; Inkliuzinis ugdymas; Lietuvos mokyklos; Ugdymo kaip sistemos teorija; Ugdymo modeliavimas; Įtraukiantis ugdymas; Įtraukusis ugdymas; Education complexity theory; Education modelling; Inclusive education; Inclussive classroom; Interaction between community members; Lithuanian school.
