LTStraipsnyje analizuojamas specialiųjų poreikių mokinių įtraukties į Lietuvos švietimo sistemą procesas. Aptariami Lietuvos švietimo sistemoje įvykę reikšmingi lūžiai, kurie skatino izoliuotas socialines grupes ir mokinius su specialiais poreikiais įtraukti į bendrą švietimo sistemą. Nusakoma švietimo įstatymų kaita, suteikusi lygias teises vaikams, turintiems fizinių ir psichikos sutrikimų. Apibrėžiami pagrindiniai švietimo sistemos etapai, nuostatos, sąvokos ir sprendimai, susiję su specialiųjų poreikių asmenų ugdymu. Analizuojamas Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas, kuris numatė trijų lygių sistemą, prižiūrimą pedagoginių ir psichologinių tarnybų. Lietuvos Respublikos švietimą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina lygių galimybių principą, kiekvieno piliečio teisę mokytis ir ruoštis asmeninei profesinei karjerai. Tai grindžia šiuolaikinę specialiųjų poreikių asmenų švietimo sistemą, atsisakant specialiojo ugdymo sampratos ir apsiribojant specialiųjų švietimo poreikių bei švietimo pagalbos apibrėžimais. Sudaromos sąlygos kurti nuoseklią švietimo sistemą, gebančią užtikrinti kiekvieno mokinio mokymosi sėkmę. Kai kuriais atvejais vaikai, negalintys lankyti bendrojo lavinimo mokyklų, gali būti ugdomi specialiojo ugdymo mokyklose. Vis dėlto siekiama specialių ugdymo poreikių turinčius mokinius kuo daugiau įtraukti į bendrojo lavinimo sistemą. Apibendrinime išskiriami esminiai įtraukaus švietimo įteisinimo etapai ir sistemos raida nuo institucinės iki tarpinstitucinės socialinės pagalbos.Reikšminiai žodžiai: Nacionalinės mokyklos samprata; Negalia; Specialieji poreikiai; Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymas; Įtraukusis ugdymas; Švietimo sistema; Concept of National School; Disabilities; Education system; Inclusive education; Special needs; Special needs education.