"Namų" konceptas lietuvių kalboje ir kultūroje

LTReikšminiai žodžiai: Antonimai; Kognityvinė lingvistika; Konceptas; Lietuvių kalba ir kultūra; Namai; Namas; Pasaulio vaizdas kalboje; Sinonimai; Antonyms; Cognitive linguistics; Concept; House; Lithuanian language and culture; Synonyms; World view and language.

ENThe Lithuanian picture of house/home is deeply rooted in folk tradition – the ideal home is the rural home of a person’s childhood. In Lithuanian, there are two expressions that are used to designate the concept, the singular "namas" – which dictionaries tersely define as a building – and the plural "namai", which stands for a broader space and a family staying together. The author discusses synonyms (and quasi-synonyms), antonyms (accenting the opposition between familiarity and strangeness), derivatives and collocations of these words. She reports the results of a questionnarie, which show that "namas"/"namai" is often mythicised as a paradise on earth, with the important motif of returning home. Proverbs keep guard over patriarchal relations in the family and portray home as a stronghold. Journalistic texts introduce the concept of a cosmopolitan home, open to the world. The features of the Lithuanian base picture of "namas"/"namai" are discussed according to the basic semantic aspects: social, psychosocial (sacralisation of home), mental, physical and functional (home as a shelter protecting individuals from the strange world they fear). Two profiles of the Lithuanian home are identified in the study: a romantic rustic profile grounded in the lasting relationship with the family, and a European, intelligentsia profile located wherever there are (any) people. [From the publication]

• Bajoras tampa miestiečiu. Paskutiniojo Vilniaus prezidento Antano Tyzenhauzo nauji namai Vilniuje / Marius Daraškevičius. Acta Academiae Artium Vilnensis 2024, t. 112, p. 333-359.
• Jaunystės vaizdas lietuvių kalbos leksikografiniuose šaltiniuose / Violeta Švaikovskaja. Wartości w językowym obrazie świata Litwinów i Polaków. 3, Przeszłość i współczesność w języku i kulturze / opracovały: Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Krakow, Vilnius : Księgarnia Akademicka, 2022. P. 328-339.
• Językowy obraz 'domu' w prozie wspomnieniowej Wojciecha Piotrowicza / Irena Fedorowicz, Kinga Geben. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 2, Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūrinis paveldas / sudarė Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Vilnius ; Liublinas : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. P. 318-333.
• KALBOS paveikslas lietuviškuose leksikografiniuose šaltiniuose. Sisteminių duomenų analizė / Irena Smetonienė, Anželika Smetonienė. Respectus philologicus. 2018, Nr. 34 (39), p. 9-24.
• "Kas tiesa - tai ne melas": tiesos ir melo konceptualizavimas lietuvių paremijose / Irena Snukiškienė. Tautosakos darbai 2019, 58, p. 27-43.
• Lietuviškas MOTINOS paveikslas remiantis anketinių apklausų duomenimis / Karolina Slotvinska, Kristina Rutkovska. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 1, Teorinės prielaidos ir interpretacijos / sudarė Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 326-336.
• Priesaginių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija / Dalia Sviderskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2019, t. 81, p. 110-140.
• Sposób postrzegania człowieka w "Słowniku południowych gwar południowoauksztockich" / Vilija Ragaišienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 1, Teorinės prielaidos ir interpretacijos / sudarė Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020. P. 246-276.
• Work in the worldview of the South-Southern Aukštaitian / Vilija Ragaišienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 133-145, 299-300.