LTPrancūzų botanikas Jeanas Emmanuelis Gilibert’as (1741–1814) turi didelių nuopelnų Lenkijos ir Lietuvos gamtos mokslų ir medicinos srityje. Jis organizavo medicinos ir gamtos studijas Gardine ir Vilniuje; sukūrė augalų kolekcijų ir botanikos sodų; aprašė Lietuvos florą, miškus, klimatą ir geologiją; parašė biogeografinį darbą, lyginantį Lietuvos ir Prancūzijos gamtą; atliko laukinės gamtos ir stumbrų stebėjimus; pasižymėjo epidemiologijos srityje. Šiame straipsnyje analizuojamos priežastys, dėl kurių Gilibert’as, 1775 m. atvykęs į Lietuvą, turėjo iš jos išvykti, atsisakydamas visų pareigų. Šios apsisprendimo aplinkybės yra mįslingos. Gilibert’as keletą kartų keitė savo versijas. 1786 m. Ženevoje jis paskelbė veikalą apie gyvūnų magnetizmą, kurio dalis buvo skirta Abiejų Tautų Respublikos valdovui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, pateikdamas jame ir vieną išvykimo versijų. Tikrosios priežastys nėra iki galo žinomos: galimos sveikatos, politinių intrigų, vedybinių problemų, nepasitenkinimo materialine padėtimi priežastys. Gilibert’as visą laiką gyveno įsiskolinęs, o jo atlyginimas Vilniaus universitete buvo perpus mažesnis už Gardine dirbusio Antano Tyzenhauzo. Deja, Gilibert’o lietuviškų augalų kolekcija neišliko: dalis jos buvo atvežta į Lioną, kur 1790 m. sunaikino Prancūzijos revoliucionieriai, o kita dalis, kuri liko Vilniuje, buvo išgrobstyta po 1832 m., kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas Rusijos caro Nikolajaus I įsaku.Reikšminiai žodžiai: Antanas Tyzenhauzas; Botanika; Gamtos mokslai; Jean-Emmanuel Gilibert; Mokslas; Mokslo istorija; Stanislovas Augustas Poniatovskis (Stanisław August Poniatowski); Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Žanas Emanuelis Žiliberas; Antoni Tyzenhauz; Botanics; History of science; Jean-Emmanuel Gilibert; Natural Sciences; Science; Stanislaw August Poniatowski.