Kauno viešųjų erdvių sovietizavimas 1940–1941 m.

LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip pirmosios sovietinės okupacijos metais Kauno miesto erdvės buvo pritaikytos naujai ideologijai. Analizuojamos svarbiausios miesto urbanistinio pertvarkymo idėjos ir jų įgyvendinimas bei santykis su Sovietų Sąjungos urbanistikos tradicija. 1940–1941 m. sovietų okupacijos laikotarpiu vyko daugiau simboliniai-dekoratyviniai Kauno viešųjų erdvių pokyčiai nei esminės urbanistinės miesto erdvių transformacijos. Statyta nedaug, tęsti dar nepriklausomoje Lietuvoje inicijuoti projektai. Spaudoje buvo gausu straipsnių, kuriuose akcentuotos ideologinės miesto pokyčių reikšmės. Kaunas vaizduotas kaip darbininkų hegemonijos vieta ir naujo gyvenimo simbolis. Miesto erdves per trumpą laiką papuošė gausybė sovietų valdžios ženklų. Vienas iš ryškiausių miesto sovietizacijos reiškinių buvo jo toponimikos keitimas. Itin ryškių dekoratyvinių pokyčių miesto erdvėje pastebėta per valstybines šventes. Sovietų valdžia įvedė naują švenčių kalendorių, naikino senas ir įvedė naujas tradicijas. Ypač didelio masto iškilmės ruoštos Spalio perversmo metinių ir Gegužės 1-osios proga. Švenčių tikslas – konsoliduoti visuomenę ir demonstruoti naujos valdžios galią. Tai daryta rengiant Raudonosios armijos paradus. Svarbus švenčių aspektas buvo ir naujo sovietinio žmogaus įvaizdžio kūrimas. Sovietinės šventės 1940–1941 m. Kaune buvo labai gerai organizuoti, didelio masto renginiai, kuriuose panaudota istoriškai susiklosčiusi Kauno viešųjų erdvių sistema, suteikiant jai naują sovietų valdžios simboliką. Įrašai apie sovietines šventes egodokumentuose liudija, kad jos vertintos kaip svarbi aptariamo laikotarpio ypatybė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Miesto planavimas; Okupacija; Sovietiniai simboliai; Sovietinės šventės; Sovietizavimas; Valdžios ženklai; Viešosios erdvės; Kaunas; Occupation; Public spaces; Signs of power; Soviet festivals; Soviet symbols; Sovietization; Urban planning.

ENThe present article analyses the adaptation of spaces of the Kaunas city to the new ideology during the years of the first Soviet occupation. It discusses the most important urban reconstruction ideas and their implementation as well as the relationship with the urban development tradition of the Soviet Union. During the Soviet occupation in 1940–1941, symbolic and decorative transformations of city spaces exceeded the fundamental ones. There was not much construction, and the projects initiated in independent Lithuania were continued. The construction was followed by the articles in press, which emphasized the ideological meaning of changes in the city. Kaunas was depicted as a place for the workers’ hegemony and the symbol of the new life. City spaces were decorated by abundant signs of the Soviet authority in a short time. One of the most significant phenomena was changes in its toponymy. Decorative changes of city spaces were particularly apparent during the state festivals. The Soviet authorities introduced the new calendar of festivals and new rituals. There were large-scale celebrations to commemorate the October Revolution and May 1. The aim of the festivals was to consolidate society and to demonstrate power of the new authorities. This was expressed by organizing the Red Army parades. An important aspect of the celebrations was creation of an image of a new Soviet person. Soviet festivals in Kaunas in 1940–1941 were well-organized and large-scale events, in which the historical system of Kaunas public spaces was used, displaying new symbolism of the Soviet authorities. References to Soviet festivals in ego-documents confirm that they should be considered as an important feature of the period. [From the publication]

• Architektas Steponas Stulginskis (1908–1995) / Morta Baužienė. Žemaičių žemė. 2007, Nr. 3, p. 20-23.
• Architektūra sovietinėje Lietuvoje / Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Jūratė Tutlytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. 411 p.
• Karo muziejaus vaidmuo kuriant švenčių tradicijas Kaune 1921–1930 m / Aušra Jurevičiūtė. Kauno istorijos metraštis. 2008, 9, p. 169-202.
• Lietuva 1939-1944 m : valdžios ženklai / Giedrė Jankevičiūtė. Menotyra. 2009, t. 16, Nr. 3/4, p. 130-149.
• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
• Lietuva 1940 : revoliucija iš viršaus / Alfred Erich Senn. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2009. 406 p.
• Po raudonąja žvaigžde : Lietuvos dailė 1940-1941 m. : parodos knyga / sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė ; [vertėja Jurga Grunskienė]. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. 263 p.
• The Architectural activity in Lithuania during the first Soviet occupation (1940-1941) / Evaldas Vilkončius. Landscape architecture and art. 2023, 22, p. 139-146.
• Urban development in Vilnius during the Second World War / Rasa Antanavičiūtė. Art and artistic life during the two world wars. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. P. 319-350.