LTMonografija skirta aptarti Holokausto atminimo ir mokymo problematiką Lietuvoje. Knygoje rekonstruojama švietimo apie Holokaustą raida posovietinėje erdvėje. Joje pasitelkta sakytinė istorija ir 2007–2015 m. Lietuvoje atlikti interviu su politikais, diplomatais, švietimo sistemos atstovais ir studentais. Pirmosios trys dalys sutelkia dėmesį į Holokausto mokymą Lietuvoje tarptautinių normų ir lūkesčių kontekste. Supažindina su Holokausto atminimo istorija sovietinės praeities akiratyje. Teigiama, kad Vakarų institucijų propaguotos Holokausto švietimo programos stokojo jautrumo vietiniam kontekstui. Ypatingas dėmesys knygoje skiriamas JAV ambasados vaidmeniui, Vakarų diplomatų pretekstui kovoti su antisemitizmu. Vakarietiškos edukacinės koncepcijos aptariamos postkolonijinių studijų perspektyvoje. Atskleidžiama, kokios žydų ir sovietinio genocido vertinimo problemos iškilo Lietuvoje. Kitose dalyse išplėtojamas praktinio Holokausto mokymo įgyvendinimo Lietuvoje tyrimas. Nagrinėjamas Tolerancijos ugdymo centro vaidmuo, mokytojų motyvacija, edukacinių praktikų kaita. Pusiau struktūruoti interviu su mokytojais atskleidžia pozityvius pokyčius Holokausto atminties suvokime. Aptariamos ugdymo priemonės, žinių apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą trūkumas, stereotipų ir mitų sklaida. Šeštoje dalyje analizuojama ultranacionalistų veikla ir antisemitizmo padėtis, o septintoje – tolerancijos ugdymui skirtos mokymo praktikos. Knyga naudinga Holokausto atminties tyrinėtojams, edukologams, siekiantiems suprasti mokymo apie Holokaustą iššūkius Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Debatai apie Holokausto edukaciją; Holokaustas; Holokaustas tautos istorijos požiūriu; Holokausto švietimas Lietuvoje; Pilietinė visuomenė; Tolerancija; Civil Society; Community; Debates about Holocaust education; Holocaust; Holocaust Education in Lithuania; Level of Holocaust complicity from local populations; Tolerance.