Kauno benediktinių Petrašiūnų dvarelis 1639–1842 m.

LTStraipsnyje, remiantis Kauno benediktinių vienuolyno ir jos ūkinių valdų inventorių bei vizitacijų medžiaga, atskleidžiama šalia Kauno buvusio Petrašiūnų dvarelio padėtis 1639–1842 m., kol šis dvarelis buvo Kauno benediktinių nuosavybė. Tyrime panaudota ankstyviausia išlikusi 1700 m. vienuolyno vizitacijos medžiaga. Analizuojant 1797 m. inventorių, aprašoma, kaip atrodė medinis dvarelis, kaip buvo tvarkomasi jo 20 valakų ūkyje. Aptarta, kaip XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo bandoma, pasinaudojus kaduko teise, atimti dvarą iš vienuolių. Daugiausia šaltinių duomenų ir inventorių turima apie Petrašiūnų ekonominę padėtį XIX a. pirmojoje pusėje. Tyrimas parodė, kad pačios benediktinės šio ūkio netvarkė, jis buvo nuomojamas. Pagrindinės problemos buvo sąžiningo nuomininko suradimas, dvaro pastatų priežiūra ir ūkio rentabilumo užtikrinimas, santykiai su dvaro kaimynais. Benediktinės dėl įvairių su dvareliu susijusių reikalų dažnai bylinėdavosi teismuose tiek LDK laikais, tiek XIX a., tęsdamos šias bajoriškas bylinėjimosi tradicijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvaras; Kauno benediktinių vienuolynas; Petrašiūnai; Petrašiūnai, dvaras, Kauno benediktinių vienuolynas; Kaunas Benedictine Monastery; Lithuania; Petrašiūnai; Petrašiūnai, the manor, Kaunas Benedictine Monastery; The manor.

ENThe article discusses the situation of Petrašiūnai manor, which was located near Kaunas and owned by the Kaunas Benedictines, in 1639–1842 using visitation material and household inventory of Kaunas Benedictine Monastery. The research has used the earliest remaining monastery visitation material from 1700. The analysis of the detailed inventory dating 1797 has revealed exterior and interior of the wooden manor and the way its 20-volok estate was managed. It also discusses the attempts made to withdraw the manor from the nuns in accordance to the law of Kaduk at the end of the 18th century and the beginning of the 19th century. Most sources and inventories available are related to economic condition of Petrašiūnai at the first half of the 19th century. The research has shown that the Benedictines themselves did not manage the estate as it was rented. The main problems were to find an honest tenant, to maintain the buildings, to ensure profitability and to maintain relationship with neighbours. The Benedictines often litigated about the problems related to the estate management both during the times of the Grand Duchy of Lithuania and the 19th century, continuing the nobility’s tradition to litigate. [From the publication]

• Kauno benediktinių vienuolyno fundacija / Vaida Kamuntavičienė. Lietuvos istorijos metraštis. 2013, 2012/2, p. 23-40.
• Petrašiūnų raida ir prijungimas prie miesto (1918–1946) / Marija Navickaitė. Kauno istorijos metraštis. 2020, 18, p. 123-141.
• Pirmoji Kauno benediktinių abatė Ona Eufemija Skorulskytė / Vaida Kamuntavičienė. Darbai ir dienos. 2014, t. 61, p. 191-211.