Sociokultūrinis lietuvinimas Kauno įguloje 1919–1940 m.

LTStraipsnyje nagrinėjamas kareivių sociokultūrinis lietuvinimas Kauno įguloje 1919–1940 m. Darbe apžvelgiamas lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos bei geografijos mokymas kariuomenės daliniuose, aptariami Kauno įguloje vykę kultūriniai renginiai (paskaitos, šventės ir kt.), žadinę lietuvių tautinę kultūrą. Kaune dislokuotuose Lietuvos kariuomenės daliniuose lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos pradėta sistemingai mokyti 1920 m., kuomet buvo parengtos pirmosios kareivių švietimo programos. Kariuomenės daliniuose buvo pasiekiama gana gerų lietuvių kalbos mokymo rezultatų. Antai, iš 1937 m. į 2-ąjį ir 5-ąjį pėstininkų, 1-ąjį husarų bei 3-iąjį artilerijos pulkus atvykusių naujokų analfabetų buvo atitinkamai 6,7 %, 8,9 %, 2,4 %, 4 %, o baigus kareivių švietimo kursą analfabetų liko tik 5 asmenys (1,8 %) 5-ajame pėstininkų pulke. Skaitydami įvairaus pobūdžio ir turinio tekstus, susijusius su tautiškumu, bei lietuvių rašytojų kūrinius (kariuomenės daliniuose buvo kareivių bibliotekėlės), mokomi romantizuotos, lituanocentrinės Lietuvos istorijos bei geografijos kareiviai susipažindavo su tautine lietuvių kultūra, patirdami tam tikras sociokultūrinio lietuvinimo įtakas. Kauno įguloje buvo rengiami įvairaus pobūdžio kultūriniai renginiai, turėję įtaką kareivių sociokultūriniam lietuvinimui. Jiems buvo skaitomos paskaitos apie lietuvių tautinio judėjimo istoriją, etnokultūrinę lietuvių tautos savastį, buvo švenčiamos valstybinės ir tautinės šventės (Vasario 16-oji, Rugsėjo 8-oji ir kt.), kurių šventimo apeigose būta daug lietuvių tautinės kultūros simbolių (Valstybės himno („Tautiškos giesmės“) giedojimas ir kt.), lankomasi Karo muziejuje, kuriame simboliškai sujungti tautiškumo ir kovos už nepriklausomybę motyvai, ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kariuomenė; Kaunas; Kauno įgula; Lietuvos kariuomenė; Sociokultūrinis lietuvinimas; Tarpukaris; Švietimas; Army; Education; Interwar period; Kaunas; Kaunas garrison; Lithuanian army; Socio-cultural Lithuanization; Socio-cultural lithuanisation.

ENThe present article discusses socio-cultural Lithuanization of soldiers in Kaunas Garrison in 1919–1940. It focuses on teaching the Lithuanian language, Lithuanian history and geography in the army units as well as the cultural events which were organised in Kaunas Garrison (e.g. lectures, festivals, etc.) to promote Lithuanian national culture. In the Lithuanian army units in Kaunas, the Lithuanian language, history and geography were started to be taught systematically since 1920 when the first education programmes for soldiers were prepared. The army units reached sufficiently good results of the Lithuanian language. For instance, from the recruits who came to the 2nd and 5th infantry, 1st hussar and 3rd artillery regiments, there were only 6,7%, 8,9%, 2,4%, and 4% of analphabets, respectively. After finishing the education course for soldiers, there were only five analphabets (1,8%) in the infantry regiment. Reading various nationally-oriented sources and books written by Lithuanian authors (there were small libraries in the army units) as well as learning Lithuanian-centered history and geography of the country, soldiers got introduced with the national Lithuanian culture and underwent certain influences of socio-cultural Lithuanization. Various cultural events organized in Kaunas Garrison also had influence on soldiers’ socio-cultural Lithuanization. They had lectures on the history of Lithuanian national movement and ethno-cultural features of the Lithuanian nation; state and national festivals (February 16, September 8, etc.) were celebrated. Their celebration included much cultural national symbolism (e.g. singing the state anthem). Soldiers’ visits to the War Museum, which combined the motives of nationalism and struggle for independence, also had socio-cultural influence of Lithuanization. [From the publication]

• 1921-1940 m. laikotarpio Lietuvos kariuomenės tyrimai / Jonas Vaičenonis. Karo archyvas. 2003, 18, p. 339-354.
• Antrasis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų pulkas / Gintautas Surgailis. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014. 290 p.
• Jews as Lithuanian army soldiers in 1918-1940 (a quantitative analysis) / Vytautas Jokubauskas, Hektoras Vitkus. Lithuanian Historical Studies. 2021, vol. 25, p. 99-133.
• Lietuvos kariuomenė, 1918-1920 / Vytautas Lesčius. Vilnius : Leidybos centras, 1998. 619 p.
• Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918-1920 / Vytautas Lesčius ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004. 497, [2] p., 1 žml. lap.
• Lietuvos kariuomenės kareivių išsilavinimo ir kultūros lygio kėlimas (1919-1928 m.) / Algirdas Ažubalis, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė. Karo archyvas. 2003, 18, p. 193-208.
• Lietuvos kariuomenės kareivių išsilavinimo ir kultūros lygio kėlimas (1920-1940 m.) / Algirdas Ažubalis, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė. Karo archyvas. 2005, 20, p. 255-301.
• Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927-1940) / Jonas Vaičenonis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 215 p.
• Lietuvos mokykla 1918-1939 m : galios gimtis / Saulius Kaubrys. Vilnius : Viešoji įstaiga "Statistikos tyrimai ", 2000. 290 p.
• „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas : tarpukario Lietuvos avejis / Vytautas Jokubauskas. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 2014. 586 p.
• Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918-1940 m.) / Algirdas Ažubalis, Diana Builienė, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2010. 212 p.