LTStraipsnyje aptariami Klaipėdos krašto demografiniai pokyčiai po Antrojo pasaulinio karo. Detalizuojama 1944 m. priverstinė migracija ir 1945 m. priverstinė repatriacija. Lyginama gyventojų padėtis Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte. Daugelis Klaipėdos krašto gyventojų susidūrė su dilema, išvykti, ar pasilikti. Klaipėdos krašto demografiniams poslinkiams įtaką padarė nacių ir sovietų intervencija. Vokiečiai evakuavo Klaipėdos miesto gyventojus. Po 1945 m. niekas iš jų praktiškai negrįžo. Po karo miestas galėjo būti sovietizuotas be didesnio pasipriešinimo. Kaimiškųjų krašto vietovių gyventojai buvo priversti išvykti vėliau, tačiau daugelis jų taip pat daugiau niekada nesugrįžo. Ekonominei krašto raidai buvo svarbu žemės ūkio vietovių apgyvendinimas, sovietinė valdžia stengėsi sugrįžusiems gyventojams skiepyti sovietinę dvasią, tačiau šios pastangos tik iš dalies buvo sėkmingos. Po 1960 m. Klaipėdos krašte pasiliko senosios generacijos gyventojai, tačiau tam tikra prasme gimtosiose žemėse gyveno tarsi vidiniai emigrantai. Jie išsaugojo savo kultūrą ir vertybes, bandydami išvengti konfrontacijos su išorinėmis jėgomis. Be to, tarp jų buvo daugybė mišrių šeimų, kurioms nebuvo aktualu puoselėti vokišką tapatybę. Jie slopino savo vokiškas šaknis keisdami vardus ir nutylėdami savo istorinę praeitį. Kyla klausimas, ar etninis regiono homogenizavimas buvo baigtas po Antrojo pasaulinio karo? Sovietų okupacijos metais šis procesas jau buvo pastebimas. Šiandien vis dar yra dalis gyventojų, kurie prisimena savo emigracijos ir atskirties patirtis. Jie sugebėjo išsaugoti daugelį savo kultūrinio palikimo elementų, kurie nepriklausomoje Lietuvoje skatinami, kaip ypatingas regiono bruožas.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Demografija; Emigracija; Etninis grynumas; Gyventojų išvarymas; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Pasienio teritorijos; Repatrijavimas; Rytų Prūsija [East Prussia]; Socialiniai tinklai; Sovietizacija; Vokiečiai; Border regions; Demography; Displacement; Eastern Prussia; Emigration; Ethnic homogenization; Germans; Memel region; Repatriation; Social networks; Sovietization; World War II.