Population shifts and displacement in the Memel region
LTStraipsnyje aptariami Klaipėdos krašto demografiniai pokyčiai po Antrojo pasaulinio karo. Detalizuojama 1944 m. priverstinė migracija ir 1945 m. priverstinė repatriacija. Lyginama gyventojų padėtis Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte. Daugelis Klaipėdos krašto gyventojų susidūrė su dilema, išvykti, ar pasilikti. Klaipėdos krašto demografiniams poslinkiams įtaką padarė nacių ir sovietų intervencija. Vokiečiai evakuavo Klaipėdos miesto gyventojus. Po 1945 m. niekas iš jų praktiškai negrįžo. Po karo miestas galėjo būti sovietizuotas be didesnio pasipriešinimo. Kaimiškųjų krašto vietovių gyventojai buvo priversti išvykti vėliau, tačiau daugelis jų taip pat daugiau niekada nesugrįžo. Ekonominei krašto raidai buvo svarbu žemės ūkio vietovių apgyvendinimas, sovietinė valdžia stengėsi sugrįžusiems gyventojams skiepyti sovietinę dvasią, tačiau šios pastangos tik iš dalies buvo sėkmingos. Po 1960 m. Klaipėdos krašte pasiliko senosios generacijos gyventojai, tačiau tam tikra prasme gimtosiose žemėse gyveno tarsi vidiniai emigrantai. Jie išsaugojo savo kultūrą ir vertybes, bandydami išvengti konfrontacijos su išorinėmis jėgomis. Be to, tarp jų buvo daugybė mišrių šeimų, kurioms nebuvo aktualu puoselėti vokišką tapatybę. Jie slopino savo vokiškas šaknis keisdami vardus ir nutylėdami savo istorinę praeitį. Kyla klausimas, ar etninis regiono homogenizavimas buvo baigtas po Antrojo pasaulinio karo? Sovietų okupacijos metais šis procesas jau buvo pastebimas. Šiandien vis dar yra dalis gyventojų, kurie prisimena savo emigracijos ir atskirties patirtis. Jie sugebėjo išsaugoti daugelį savo kultūrinio palikimo elementų, kurie nepriklausomoje Lietuvoje skatinami, kaip ypatingas regiono bruožas.
ENThis chapter analyses the displacement and shifting of the population in the German-Lithuanian border region, an area which was transferred from one state to another as a consequence of the First World War, and was adminis- tered as a place with minority status during the interwar period while its resi- dents retained a strong regional identity. In 1944, the region was forcibly depopulated and then resettled after the war, when some of the pre-war popu- lation returned. In the decade after the war, however, their presence was sig- nificantly reduced, resulting in their marginalization and loss of the sense of homeland, which then gave rise to a wave of emigration that began as soon as the opportunity presented itself. The policies enabling such departures can be understood as one component of a broader campaign aimed at the ethnic homogenization of Soviet Lithuania.
