Population of the Klaipėda region and the balance of power in the Eastern Baltic region, 1919-1960

LTStraipsnyje analizuojama Klaipėdos krašto gyventojų laikysena didžiųjų geopolitinių pokyčių akivaizdoje 1919-1960 m. Klaipėdos krašto gyventojai patyrė tris dideliu pokyčius: 1) po Pirmojo pasaulinio karo, 1920 m. kraštas buvo atplėštas nuo Vokietijos ir 1923 m. prijungtas prie Lietuvos, 2) 1939 m. gražintas Vokietijai, 3) 1945 m. pateko į Sovietų Sąjungos sudėtį ir prijungtas prie Lietuvos TSR. Klaipėdos krašto gyventojai turėjo vis iš naujo permąstyti savo identitetą ir laisva valia ar prievarta rinktis savo gyvenamą vietą. XX a. pradžioje kraštas buvo dvikalbis – Klaipėdoje ir kituose miestuose vyravo vokiečiai, o kaime – lietuviai, o didžioji populiacijos dalis išpažino liuteronybę. 1923 m. prijungimą prie Lietuvos, vietos gyventojai sutiko be didelio entuziazmo. Lietuvos integracinė politika sulaukė pasipriešinimo ir tik nedidelė dalis gyventojų, gavę Vokietijos pilietybę, išvyko iki 1932 m. XX a. 3-4 dešimtm. į kraštą atsikėlė 10-15 tūkst. migrantų iš Lietuvos, turėję sustiprinti krašto integraciją. Didžioji jų dalis grįžo prieš 1939 m. Klaipėdos grąžinimą Vokietijai ar netrukus po jo. Likusi gyventojų dalis palankiai sutiko 1939 m. pokyčius. Vokietija iš karto ėmėsi rasinės politikos ir ėmė deportuoti lietuvius, ypač atvykusius iš Lietuvos, taip išvalant pasienį nuo nepatikimų asmenų. 1941 m. pasirašyta gyventojų apsikeitimo sutartis sukėlė prievartinę abipusę migraciją. Artėjant Raudonajai armijai, iš Klaipėdos krašto evakuota 80-90 proc. civilių, o Klaipėdos miestas liko tuščias. Lietuvos TSR ėmėsi aktyvių veiksmų apgyvendinant kraštą gyventojais iš Lietuvos.