Displacement without moving: secession, border changes and practices of population politics in Lithuania, 1916-1923
LTStraipsnyje aptariama 1916–1923 m. Lietuvos demografinė situacija teritorializacijos procesų kontekste. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo nustatytos valstybių sienos, nacionalizuota ekonomika, tai esmingai keitė vietinių gyventojų ir buvusių pabėgėlių gyvenimą. Jie atsidūrė nepažįstamame ir iš esmės pakitusiame ekonominiame bei socialiniame kontekste. Pokarinių valstybių sienų perbraižymas paveikė gyventojų, ypatingai prekeivių, galimybes grįžti prie ikikarinių savo profesijų. Centrinė ir vietinė valdžia mėgino sušvelninti teritorinių pokyčių sukeltas pasekmes. Ypač didelius pokyčius išgyveno pasienio gyventojai. Jų ekonominio gyvenimo analizė atskleidžia tautinių mažumų politikos perspektyvą, išlikusias ir vėliau tarpukariu egzistavusias ekonomines problemas. Vokiečių okupacijos metu taikytos rekvizicijos taip pat neigiamai veikė gyventojų ekonominę bei socialinę padėtį. Pasienio kirtimas tapo nesaugiu, net pavojingu, gyventojai galėjo būti deportuoti, sulaikyti arba paimti į karinę tarnybą. Besitęsiantis karas neišvengiamai lėmė gyventojų skirstymą į "svetimus" ir "savus", dėl socialinės ir ekonominės atskirties dalis jų buvo priversti išvykti. Lenkai, žydai ir naujai atvykę vokiečiai buvo suvokiami kaip "naudingi" ir "nenaudingi". Dažnai patirdavo perkėlimus krašto viduje. Ypač sudėtinga buvo pabėgėliams. Lietuvos, Latvijos ir Klaipėdos krašto prekeiviai buvo priversti ieškoti naujų prekybos strategijų, sumažinančių sienos faktoriaus biurokratines kliūtis. Nesaugūs jautėsi ir netoli Lenkijos ir Lietuvos demarkacijos linijos gyvenę asmenys. Grįžti prie bet kokio prieškario sambūvio ir ekonomikos buvo neįmanoma.
ENThe interwar period in East Central Europe is often characterised as a short era of national statehood between longer periods of imperial rule. The politics of nationality were pronounced in Tsarist Russia and even more in the Soviet Union, but it was only between the First and the Second World Wars that they were implemented by the titular nations themselves. This period led to an ethnic homogenisation that is generally overshadowed by the far more radical processes of ethnic cleansing associated with the Second World War. Nonetheless, the difference in the ethnic fabric between the western periphery of the pre-1914 Russian Empire and the post-1918 nation states is profound. The Russian evacuation policy led to a massive depopulation of the cities and countryside at the beginning of the First World War. As Russian rule collapsed, the majority of Jews and Germans were deported, and many of them did not return. Continuing warfare against the Red Army, the Polish Army, and German Freikorps delayed repatriation after the Great War. Whereas a number of studies have examined certain manifestations of homogenising nationalism after the consolidation of statehood, such as “ethnic democracy” or “economic nationalism,” the population policies of the immediate post-war period, which emerged in the shadow of war and the consolidation of statehood, have so far been neglected – the exception being the works of Tomas Balkelis.
